- Vytautas Guliokas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Negrįžę: Krasnojarsko krašto Minos gyvenvietės lietuvių kapinės 2009 m.
-
Pėdsakas: šviesi dėmė 2009 m. nuotraukoje – buvusi Minos gyvenvietė Krasnojarsko krašto Partizansko rajone, kur 1948 m. buvo apgyvendinti tremtiniai iš Lietuvos.
-
Darbštūs: Sibiro gyvenvietė Krasnojarsko krašte, ant Manos upės kranto. Kastuvu iš gamtos atkovotuose žemės plotuose lietuviai įsirengdavo daržus šeimos poreikiams.
Lietuvių bendrijas Sibire skiria milžiniški atstumai, tačiau jos stengiasi palaikyti savo gyvastį, ryšius su Lietuva. Tremtinių palikuonys jaučia ir visuomeninių Lietuvos organizacijų dėmesį.
Milžiniškų atstumų problema
Pagal seniai atliktą visuotinį Sibiro gyventojų surašymą, buvusių tremčių vietose daugiau gyvenančių lietuvių yra tik Irkutsko srityje (1 669) ir Krasnojarsko krašte (2 198). Jakutijoje – tik 180 lietuvių. Įdomu tai, kad savo priklausomybę kitoms tautybėms deklaravo 2 198 buvę lietuviai. Tik daugiau nei pusė tremtinių palikuonių laisvai kalba lietuviškai.
1990 m. pradėta kurti Krasnojarsko krašto lietuvių bendruomenės visuomeninė organizacija, vėliau tapusi "Lituanica". Nuo 2004 m. ji buvo reorganizuota į Krasnojarsko regioninę nacionalinę kultūrinę autonomiją "Lietuva". Jai nuo 1997 m. vadovauja Antanas Rasiulis, 1948 m. tremtinių šeimos narys, gimęs 1947 m. Krasnojarske. A.Rasiulis yra ir Pasaulio lietuvių bendrijos (PLB) valdybos narys, vadovaujantis Rusijos reikalų komisijai. Kartu jis yra Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos narys.
Dabar visos lietuvių bendrijos Sibire savo veikloje susiduria su milžiniškų atstumų problema, kas apsunkina siekius sujungti tautiečius bendrai veiklai. Krasnojarsko organizacijoje "Lietuva" registruota apie 800 narių – buvusių politinių kalinių, tremtinių ir jų palikuonių, bet tik apie 150 jų yra aktyvūs nariai. Kadangi ši visuomeninė organizacija yra kultūrinės-švietėjiškos krypties, ją palaiko ir iš dalies finansuoja vietinė valdžia. Todėl "Lietuva" prieš dešimtmetį turėjo galimybe dalyvauti Dainų šventėje Vilniuje, kur buvo pristatytas jos choras "Rūta". Šis įvykis buvo atsispindėtas ir Krasnojarsko krašto vietinėje spaudoje.
Geras lietuvių įvaizdis
"Lietuva" deramai pažymėjo ir 1948 m. didžiosios tremties 50 ir 70 metų sukaktis. Šiuose renginiuose dalyvavo ir Krasnojarsko valdžios, visuomenės bei patriotinės-švietėjiškos visuomeninės organizacijos "Memorialas", tiriančios stalininių represijų padarinius, atstovai. "Lietuva" pastatė Krasnojarsko apylinkėse paminklus negrįžusiems iš tremties lietuviams. Nuo 2003 m. prie Krasnojarsko 6-osios vidurinės mokyklos (direktorius K.Masiulis) ne tik veikia sekmadieninė lietuvių mokykla, bet ir yra autonomijos centras, sudarantis sąlygas organizuoti įvairius renginius. Yra sukurtas filmas apie šios visuomeninės organizacijos veiklą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) suvažiavime 2010 m. vasarą Vilniuje susirinkę viso pasaulio lietuvių bendrijų atstovai svarstė vieną iš dienotvarkės klausimų: "Ko mes pageidaujame iš Lietuvos?" Nors nuomonės dėl atsakymo skyrėsi, tačiau svarbiausiu akcentu tapo Sibiro lietuvių atstovo A.Rasiulio mintis. Jis pareiškė, kad Sibire gyvenantys tremtinių palikuoniai nieko nereikalauja iš Lietuvos, o stengiasi jai patys duoti. Pavyzdžiui, praturtindami jos genofondą per Lietuvoje veikiančius Lietuvių namus – gimnaziją – joje mokosi lietuvių kilmės vaikai iš Sibiro. Ir paties A.Rasiulio dukra yra baigusi aukštąjį mokslą Vilniuje ir ten dirba. Ir A.Rasiulio sūnus mokosi Vilniuje.
Pasak A.Rasiulio, Krasnojarsko krašto gyventojai labai vertina lietuvių kilmės darbuotojus. Tokią vietos gyventojų, valdžios, darbdavių nuomonę apie lietuvius sukūrė dabar Sibire gyvenančių tautiečių seneliai, tėvai, atsidūrę tremtyje. Tad šiandien tremtinių palikuoniai stengiasi išlaikyti gerą lietuvio vardą, stiprinti Lietuvos įvaizdį.
Remia ir valstybė
Sibiro lietuviai šiandien – tai neatskiriama mūsų tautos skaudžios istorijos dalis, priklausanti pasaulio lietuvių išeivijos bendruomenei. Sibiro tremtinių palikuoniai, išblaškyti milžiniškose Rusijos teritorijose, turi menkesnes sąlygas išlaikyti savo tautos gyvastį, palyginti su mūsų tautiečiais JAV arba Vakarų Europoje, kur mūsų išeivija turi daugiau nei šimtmetį formuotą bazę lietuvybei palaikyti ir puoselėti: apie 170 mokyklų lietuviams, 20 radijo stočių, 35 periodinius leidinius ir ilgametes bendravimo tradicijas.
Buvusiose SSSR respublikose gyvenantys tremtinių palikuonys turi Lietuvos remiamą programą sugrįžimui į savo kraštą. Šia programa jau spėjo pasinaudoti nemaža tremtinių palikuonių. Šalia Lietuvos valstybės įstaigų palaikomų ryšių su išeivija, ryški ir visuomeninė iniciatyva. Štai kauniečio Antano Sadecko 1989 m. organizuota bendrija "Lemtis" per 20 metų Sibire ir Komijoje aplankė, tvarkė ir aprašė apie 70–80 proc. tuose plotuose esamų lietuvių kapaviečių, paruošė 200 schemų ir aprašymų, sukūrė ne vieną filmą, išleido knygų ir albumų.
Šią tradiciją tęsia Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kiekvienais metais organizuojanti jaunuolių grupių ("Misija Sibiras") išvykas į buvusias tremties vietas, kur jaunoji karta akis į akį susitinka su mūsų tautos skaudžia praeitimi ir ten dar gyvenančiais tremtinių palikuoniais.
Išliks ateinančioms kartoms
Šiaulių TV studija dar prieš dešimtmetį sukūrė filmą "Tremties vaikai", pasakojantį įspūdžius apie grupės tremtinių vaikų kelionę į buvusias savo tremties vietas Krasnojarsko krašte ir Irkutsko srityje. Minėtą kelionę organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyrius.
Apie Sibire likusius lietuvius, jų šiandienę buitį ir nuotaikas pasakoja marijampoliečio verslininko Kazio Domarko iniciatyva sukurtas filmas "Tremties takais". Pats filmo iniciatorius yra gimęs tremtyje – Krasnojarsko krašte, Artiugino gyvenvietėje, įsikūrusioje ant Angaros upės kranto. K.Domarkas yra įregistravęs asociaciją "Tremties vaikai", suvienijusią tremtinių vaikus, gyvenusius tremties vietose. Ši asociacija organizavo tris išvykas į tremties vietas Krasnojarsko krašte. Į paskutinę išvyką 2009 m. atkreipė dėmesį rajono laikraštis "Angarskaja pravda", aprašęs tremtinių vaikų apsilankymą. Minėta asociacija jau sukaupė virš 12 valandų filmuotos medžiagos, surengė ne vieną nuotraukų iš išvykų į tremties vietas parodą, susitiko su moksleiviais Lietuvoje.
Tik nedidelės dalies buvusių tremtinių palikuonių šaknys prigijo Sibiro žemėje. Tie, kurie palaiko ryšį su savo artimaisiais Lietuvoje, skaito lietuviškas knygas ir domisi spauda, neblogai moka tėvų gimtąją kalbą, dalis – baigia pamiršti, įsilieja į vietinių gyventojų gretas. Beje, Sibire dažnai atrodo, kad čia laikas sustojęs – galima pamatyti tuos pačius vaizdus kaip ir prieš pusšimtį metų.
Visa Lietuvoje sukaupta medžiaga apie Sibire gyvenančius tremtinių palikuonis išliks ateinančioms kartoms ir nebus tokia balta dėmė, kokia yra mūsų protėvių, patekusių į Sibirą XIX a., istorija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...