Įsigydami ir norėdami nugriauti seną sutręšusį namą įsitikinkite, kad tai nėra kultūros paveldo statinys: priešingu atveju jis gali atsieiti ir dvigubai, įspėja Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis. Savo ruožtu Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio vedėjas Vidas Narbutas pažymi, kad privatūs asmenys tokius objektus turi prižiūrėti, tvarkyti, o dalies lėšų už tvarkybos darbus gali tikėtis iš valstybės.

Į LRT.lt redakciją kreipėsi Audronė Kazlauskienė, kuri teigė norinti įsigyti ir nugriauti seną namą Eržvilko kaime (Jurbarko r., Tauragės apsk.) esančioje sodyboje. Moteris rašo girdėjusi, jog namas gali būti kultūros paveldo objektas ir teiraujasi, ar šį galima griauti.

„Norime įsigyti nebegyvenamą sodybą Eržvilko kaime, tačiau girdėjome gandų, kad ta sodyba yra paveldas, jos negalima griauti. Ar tai gali būti tiesa? Tas namas yra prastos būklės, jį įsigiję norėtume nugriauti. Kokia tuomet būtų tvarka ir ar apskritai jį būtų galima griauti? Kaip galima sužinoti, ar namas priklauso paveldui?“ – laiške klausia LRT.lt skaitytoja.

Pasak V. Narbuto, nors minėtos sodybos kultūros vertybių registre nėra, dalis Eržvilko miestelio yra urbanistinio paveldo objektas. Todėl ribotoje miestelio teritorijoje yra saugoma aikštė, gatvių tinklas, senieji vienaukščiai mediniai pastatai, išsidėstę aplink miestelio centrą.

Savo ruožtu A. Degutis pabrėžia, kad šalia gatvės, kuri yra saugomos išklotinės (vertingų savybių turinčių statinių, formuojančių gatvės ar aikštės užstatymą, fasadų su stogais ir jų elementais frontalinė projekcija) ar panoramos dalis esantis namas yra vadinamas kultūros paveldo statiniu. Toks statinys atskirai į kultūros registrą nėra rašomas, bet jam galioja tam tikri reikalavimai.

Griauti negalima, restauruoti

„Griauti? Ne. Į kultūros vertybių registrą įrašytuose objektuose galima atlikti tvarkybos darbus, restauruoti, prižiūrėti. Bet griauti negalima“, – paklaustas, ar galima atsikratyti prastos būklės kultūros paveldo statinio, atsako V. Narbutas.

Jei statinio būklė bloga, V. Narbuto teigimu, Kultūros paveldo departamento kontrolės inspektoriai turi teisę surašyti privalomus reikalavimus. Tuose reikalavimuose, atsižvelgiant į statinio būklę, yra išdėstoma, kaip ir per kokį laiką pastato būklę reikia pataisyti.

„Jei tai yra privatus objektas, kurio savininkas statinį nori restauruoti, yra parengęs tvarkybos darbų projektą, suderinus projektą su mumis, išduodame leidimą.  Jei savininkas tai atlieka savo lėšomis, yra galimybė kompensuoti tam tikrą dalį sąnaudų“, – sako V. Narbutas.

LRT.lt pašnekovų teigimu, tikimybė, kad žmogus nežino turintis ar įsigyjantis paveldo statinį, yra labai maža. Rajono, kuriame yra statinys, paminklosaugos tarnyba surašo aktą, atlieka statinio būklės fotofiksaciją, kurioje užfiksuojama statinio būklė prieš atliekant sandorį (perkant statinį). Jei tokio akto nėra, notarai sandorio registruoti negali.

„Jei žmogus savavališkai nugriauna statinį ir paaiškėja, kad tai yra vertybė registre, yra skaičiuojama žala. Žala skaičiuojama pagal tai, kiek kainuoja jo atstatymas, taip pat gali būti taikomos administracinės nuobaudos už procedūrų pažeidimą. Žmogui pasiūloma sumokėti pinigus, kad kažkas galėtų atstatyti statinį arba žalą likviduoti pačiam“, – apie galimus vargus dėl nugriauto pavelto statinio pasakoja A. Degutis.

Pašnekovas pažymi, kad išskirtiniais atvejais tokio statinio griovimas yra įmanomas, tačiau tai paprastai yra labai sudėtingas procesas.

Nauji objektai į paveldo registrą patenka retai

Pasak LRT.lt pašnekovų, tai, kokie objektai turėtų patekti į kultūros paveldo sąrašą, nusprendžia specialios vertinimo tarybos. Šias sudaro įvairių sričių ekspertai. Paprastai tai būna architektai, menotyrininkai, archeologai. Taryba balsuodama nusprendžia, kokios vertingos savybės yra vertinamame objekte arba vietovėje.

„Nepriklausomybės laikotarpiu į registrą buvo perrašomos tos pačios vertybės, kurios jau buvo registre. Naujų objektų įrašoma labai mažai. Dabar tiesiog detalizuojama tai, kas buvo įrašyta anksčiau“, – sako A. Degutis.

V. Narbutas paaiškina, kad objekto įtraukimą į kultūros vertybių registrą lemia jo reikšmė kraštui, regionui, laikmetis, architektūrinės detalės. Ypatingas dėmesys teikiamas iki 1940 metų statybos objektams.

Norėdamas įsitikinti, ar įsigyjamas statinys nėra kultūros paveldas ar jo dalis, žmogus tai padaryti galo kultūros paveldo tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage/.  Taip pat asmuo gali kreiptis į Kultūros paveldo departamentą raštu ar  užsukti į artimiausią departamento padalinį.