Jei baigę bendrojo lavinimo mokyklas pradės studijuoti, o vieną ar kitą studijų kursą baigę toliau tęs nuolatines (dienines) studijas ar vyks į ES šalis pagal mainų programas, jie iki studijų pabaigos ir toliau bus draudžiami valstybės lėšomis. Jiems patiems mokėti PSD įmokų nereikės – tai už juos padarys valstybė.

Duomenis apie nuolatinių (dieninių) studijų studentus ligonių kasos gauna iš Studentų registro. Jaunuoliai PSD yra drausti, kol turi studento statusą. Nutraukusiems studijas prievolė mokėti PSD atsiranda jau kitą mėnesį po studijų nutraukimo mėnesio pabaigos. Kitaip tariant, sveikatos draudimo įmokas valstybė moka tik už studijų laikotarpį. Mokslo nutraukimo mėnuo yra paskutinis mėnuo, kai studentas yra apdraustas valstybės lėšomis kaip studijuojantis.

Neakivaizdžiai studijuojančių valstybė nedraudžia.

Sveikatos draudimas iki vasaros pabaigos negalioja studentams, kurie studijas baigė ir diplomus įgijo žiemos laikotarpiu arba dėl kokių nors priežasčių mokslus nutraukė. Jiems PSD nustoja galioti studijų baigimo mėnesio paskutinę dieną.

Pilnamečiai, kurie ketina mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas arba rinktis ištęstines ar neakivaizdines aukštųjų mokyklų studijas, nebus draudžiami valstybės lėšomis. Tokiems jaunuoliams nepavykus įsidarbinti, reikėtų pradėti savarankiškai mokėti PSD įmokas arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Valstybės lėšomis draudžiami gyventojai, kurie aktyviai ieško darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir įgyja bedarbio statusą.

Kitokia situacija, jei jaunuoliai nusprendė studijuoti ES šalių ar Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Šveicarijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas. Tokie studentai nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą ir jiems nėra prievolės deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimo. Tačiau šie jaunuoliai ligonių kasoms turi pateikti patvirtintos formos prašymą ir mokymo įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad studijuojama ES.

Neakivaizdžiai studijuojančių valstybė nedraudžia.