Iškeldinti planuojamų Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės miestų centruose esančių kalėjimų pastatuose žmonės siūlo kurti viešbučius, muziejus, koncertų sales ar gyvenamuosius būstus.

Į Teisingumo ministerijos (TM) prašymą pateikti siūlymus, ką daryti su atlaisvinti planuojamais kalėjimų pastatais, atsiliepę gyventojai pateikė keliasdešimt siūlymų, tarp jų ir - kalėjimų pastatuose kurti siaubo kambarius ar net pastatus griauti ir išparduoti plytomis.

Pasak TM, daugiausiai miestų širdyse įsikūrusius pastatus piliečiai siūlė paversti viešbučiais, muziejais, įkurti čia koncertų bei šokių erdves, įrengti amfiteatrus. Nemažai pasiūlymų sulaukta įkelti ir komercines patalpas, restoranus, konferencijų centrus, kino sales, naktinius klubus ar rekreacijos centrus.

Tačiau sulaukta ir tokių siūlymų kaip, pavyzdžiui, nugriovus Lukiškių kalėjimą išparduoti jį po plytą arba įrengti čia "Darbo namus", t.y. tokią vietą, kurioje galėtų laikinai apsistoti į sostinę iš kitų miestų atvykę dirbti žmonės, kol įsitvirtins, susiras būstą ir apsispręs, ar nori persikelti čia su šeima.

Gauta ir pasiūlymų įkurti muziejų su siaubo kambariu arba įrengti Lietuvos kalėjimų muziejų, kuriame galėtų būti teikiamos paslaugos, leidžiančios pajusti, kaip gyvena nuteistieji realiomis įkalinimo įstaigų sąlygomis - teatralizuotas tardymo kambarys, nakvynė kalėjimo gultuose su tikrais nuteistųjų vakariene bei pusryčiais ir kt.

Pastatus siūlyta pritaikyti ir senelių namams, studentų bendrabučiams, socialiniam būstui, neįgaliųjų centrui įrengti. Piliečiai mano, kad patalpos tinkamos būtų ir bibliotekoms, menų dirbtuvėms ar tiesiog gyvenamųjų namų kompleksui.
Manantieji, kad pastatai turėtų likti valstybės institucijoms, siūlė čia įrengti teisėsaugos institucijų kompleksą, į vieną vietą sukeliant policijos komisariatus, teismus, prokuratūrą, specialiųjų tyrimų tarnybą, t.y. institucijas, tiriančias nusikalstamas veikas. Iškelta mintis čia perkelti ir tas valstybės institucijas, kurioms tenka nuomotis patalpas iš privačių subjektų.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, visos išsakytos mintys bus perduotos įkalinimo įstaigų pertvarkos galimybių studiją rengiantiems ekspertams, kurie per artimiausius keletą mėnesių atidžiai įvertins šiuos ir kitus siūlymus bei suprojektuos naudingiausius valstybei pertvarkos modelius. Kai tik bus parengta, galimybių studija bus teikiama Vyriausybei apsvarstyti, o vėliau ir Seimui.

Vykdant laisvės atėmimo įstaigų pertvarką, iki 2017 metų palaipsniui į naujus pastatus ketinama iškelti kalėjimus iš Vilniaus (iki 2014-ųjų), Panevėžio (iki 2017-ųjų), Šiaulių (iki 2015-ųjų) ir Marijampolės (iki 2017-ųjų) miestų centrų.

Iš viso planuojama pastatyti keturias naujas laisvės atėmimo vietas Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje ir Panevėžyje bei rekonstruoti šešias esamas laisvės atėmimo įstaigas. Numatoma, kad preliminariai tai kainuos apie 600 mln. litų. Pusė šios sumos ketinama padengti pardavus atsilaisvinusį įkalinimo įstaigų nekilnojamąjį turtą arba galimai į šias patalpas perkėlus kitas įstaigas ir pardavus jų turimą turtą ar pan. Kita dalis bus finansuojama panaudojant valstybės biudžeto arba privataus kapitalo lėšas, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.