Į generalinius prokurorus teikiamas Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis teigia esąs pasirengęs eiti šias pareigas ir žinąs, ką reikėtų keisti prokuratūros sistemoje.

Dirbti pasirengęs

„Esu pasirengęs dirbti šiose pareigose“, - žurnalistams penktadienį po susitikimo su prezidente sakė N.Meilutis.

Jis patikino, kad Seimui pritarus jo kandidatūrai, „pokyčių tikrai bus“ tiek organizuojant prokurorų darbą ir bendravimą prokuratūros viduje, tiek bendravimą su išore.

N.Meilutis teigė turintis „konkretų veiksmų planą“, ką ketina keisti, tačiau pirmiausia jį nori pristatyti Seimui.

„Turiu jus patikinti, kad pokyčių tikrai bus - pokyčių bus tiek darbo politikoje, tiek rekomendacijų esu numatęs, kad generalinis prokuroras turėtų spręsti kai kuriuos klausimus, kurie nėra išspręsti. Taip pat akcentuosiu vidinę ir išorinę komunikaciją, nes, mano manymu, žodis „per silpna“ būtų irgi per silpnas - komunikacijos nėra ir iš to kyla nemažai problemų“, - sakė kandidatas.

N.Meilutis šešerius metus yra dirbęs ikiteisminio tyrimo pareigūnu, nuo 2004 metų jis eina teisėjo pareigas, nuo 2011 metų jis vadovauja Kauno apygardos teismui.

D.Grybauskaitė penktadienį taip pat pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui pasibaigus įgaliojimų laikui nuo birželio 14-osios atleisti Darių Valį iš generalinio prokuroro pareigų.

Jo kadencija baigiasi birželio 15 dieną. D.Valys prokuroru penkerių metų kadencijai paskirtas 2010-aisiais.

Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.

Nereagavo į teismo siunčiamus signalus

Vilniaus apygardos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis buvusiems OMON vadovams rodo „absoliučią nepagarbą mūsų valstybei“, o kaltinimus rengusių prokurorų veiksmai galėtų būti įvertinti, sako kandidatas į generalinius prokurorus Nerijus Meilutis.

„Toks priimtas nuosprendis parodo absoliučią nepagarbą mūsų valstybei, žmonėms, kurie praliejo kraują. Tai parodo ir visišką istorinį valstybės raidos nesuvokimą“, - po susitikimo su prezidente penktadienį žurnalistams sakė N.Meilutis.

Prezidentūros Seimui teikiamas kandidatas į prokuratūros vadovus priekaištavo, kad bylai vadovavę prokurorai nereagavo į teismo siunčiamus signalus dėl netinkamai parengtų kaltinimų bei tvirtino, kad sprendimai dėl tolesnių veiksmų turi būti priimami nedelsiant.

„Kiek man žinoma, OMON byloje teismas buvo siuntęs aiškius signalus apie atitinkamą (kaltinimų) kvalifikavimą. Šiuo atveju man kyla klausimas - kur žiūrėjo aukštesnysis prokuroras, jei tas prokuroras, kuriam siunčiami signalai, nesupranta ar nenori suprasti. (...) Aš tikiuosi, kad generalinis prokuroras turės valios pakviesti pasitarimui tiek prokurorą, tiek aukštesnįjį prokurorą ir aptarti labai konkrečius veiksmus, ką toliau daryti“, - sakė jis.

Anot N.Meilučio, vienintelis planas yra skųsti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį aukštesnei instancijai. Jis teigė, kad jei valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras „kažko nesupranta ar nemato kažkokių perspektyvų“ byloje, jo darbas gali būti įvertinamas, kaip numato įstatymai.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį išteisino buvusius sovietų specialiosios paskirties milicijos būrio OMON vadus Vilniuje Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 metais.

Teismas paskelbė, kad už agresiją atsakomybė tenka tik valstybės vadovams, be to, pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamus nusikaltimus galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų įvykdyti karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos sąlygomis.

Kaip sakė nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Cininas, nors buvę OMON karininkai nebuvo siejami nei su Sausio 13-osios, nei su Medininkų žudynėmis, byloje buvo pateikti parodymai dėl šių asmenų dalyvavimo „terorizuojant ir bauginant beatsikuriančios kariuomenės ir muitinės pareigūnus“. Tačiau pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų neatitiko minėtų tarptautinės teisės nuostatų.

Anot teisėjo, teismas prokurorams davė užuominas, kaip galėtų būti kvalifikuojami kaltinimai buvusiems omonininkams, tačiau tai, anot jo, „yra prokurorų prerogatyva“. Jis pateikė analogiją Latvijoje, kur buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas nuteistas vadovaujantis ne tarptautinės, o nacionalinės teisės aktais ir gavo realią penkerių metų laisvė atėmimo bausmę.

N.Meilutis šiuo metu vadovauja Kauno apygardos teismui. Jį prezidentei, kaip kandidatą į Generalinius prokurorus, pasiūlė Prokurorų profesinė sąjunga.