Kardinolo S. Tamkevičiaus laiškas pasitinkant „LKB Kronikos“ metus

  • Teksto dydis:

Po Prahos pavasario mes, kunigai, gyvai diskutavome, ką daryti, kad bent šiek tiek galėtume laisviau kvėpuoti. Šis klausimas nedavė ramybės kunigams ir pasauliečiams, kuriems buvo ne vis tiek, kokia bus Lietuvos ir Bažnyčios rytdiena.

Supratome – mums gali pagelbėti tik viešumas, apie sovietinių pareigūnų nusikalstamą veiklą garsiai kalbant ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose, tačiau kaip surinkti iš visų Lietuvos kampelių faktus, liudijančius žmonių diskriminavimą ir persekiojimą vien už bandymus gyventi pagal savo įsitikinimus? Dar sunkesnė užduotis – prasiskverbti pro geležinę uždangą, kad tiesos žodis pasiektų laisvąjį pasaulį. Tai buvo dideli iššūkiai ir nežinojome, kaip į juos atsiliepti.

Šių svarstymų išdava buvo 1972 m. kovą dienos šviesą išvydęs pirmasis "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" (toliau – "Kronikos") numeris. Labai kuklus, rašomąja mašinėle atspausdintas pogrindžio leidinys. "Kronikos" leidėjai buvo užsibrėžę tikslą kruopščiai surinkti faktinę medžiagą apie Lietuvos žmonių, ypač tikinčiųjų diskriminavimą bei persekiojimą, ir šią medžiagą sudėti į pogrindžio leidinio puslapius. Paruoštas numeris rašomosiomis mašinėlėmis ir kitomis anuo metu nelengvai prieinamomis dauginimo priemonėmis turėjo būti tiražuojamas ir slapta platinamas. "Kronikos" leidėjai siekė, kad jų leidinys pasiektų Vakarų pasaulį ir kad tai, ką sovietinė valdžia darė pavergtose šalyse, būtų plačiai žinoma laisvojo pasaulio žmonėms.

Greitai, kai į sovietinio saugumo (KGB) rankas pakliuvo pirmasis "Kronikos" numeris, buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 345. Šį leidinį ne tik platinti, bet ir turėti tapo labai pavojinga. "Kronikos" leidėjai, bendradarbiai, platintojai už savo darbą negaudavo jokio atlyginimo, bet kiekvienu metu galėjo būti už tai suimti, persekiojami, tardomi, teisiami ir kalinami.

Žmonių atsidavimas prisiimti riziką ir leisti "Kroniką", o sovietinės valdžios didžiules pastangas "Kroniką" likviduoti reikėtų laikyti įspūdingiausiu įrodymu, kokia svarbi ji buvo. Jei tai būtų buvęs nereikšmingas darbas, ar žmonės būtų statę save į tokius pavojus, ar būtų reikėję prieš "Kroniką" naudoti visą valstybės galią, bandant ją sunaikinti?

Jau 1975 m. įtakingas ir gerai informuotas šveicarų žurnalas „Glaube in der 2. Welt“ paskelbė plačią ir dokumentuotą studiją apie Lietuvos Bažnyčią, ištisai remdamasis "Kronikos" medžiaga, kurią jis vadina „mozaikos akmenėliais“, vaizduojančiais nūdienį Lietuvos katalikų gyvenimą.

Anglijoje veikusio Religijos ir komunizmo studijų centro vedėjas kun. Michaelis Bourdeaux rašė apie "LKB Kronikos" svarbą ir ragino savo ir kitų kraštų spaudą kuo plačiausiai paskleisti jos skelbiamas žinias dėl to, kad "Kronika" skelbia tikslius, kruopščiai patikrintus ir dokumentuotus faktus, pranešdama tai, ką nutyli oficialioji režimo spauda.

"Kronika" ėjo, ir ėjo net septyniolika metų, ir skelbė pasauliui apie nežmoniškos santvarkos piktus darbus.

JAV leidžiamas lietuvių žurnalas „Aidai“ jau 1976 m. rašė: „Jei kas šiandien surinktų austrų, šveicarų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, brazilų spaudos iškarpas, kuriose atpasakojami "Kronikos" skelbiami faktai, tai jau dabar susidarytų visa eilė storų tomų, prieš kuriuos pats šaltinis – graudžiai kuklūs „LKB Kronikos“ pluošteliai – atrodytų kaip nykštukas prieš milžiną.“

Kronikos leidėjai gerai suvokė, kokio pavojingo darbo ėmėsi, todėl planavo, kad, Dievui laiminant, gal pavyks šį pogrindžio leidinį leisti bent trejus ketverius metus. Visi žinojo, koks galingas buvo KGB aparatas su tūkstančiais oficialių pareigūnų ir dešimtimis tūkstančių kolaborantų, perduodančių šeimininkams bet kokią nugirstą informaciją.

Vienas po kito buvo suimami ir teisiami "Kronikos" platintojai – Petras Plumpa, sesuo Nijolė Sadūnaitė, Vladas Lapienis ir daugelis kitų. Bet "Kronika" ėjo, ir ėjo net septyniolika metų, ir skelbė pasauliui apie nežmoniškos santvarkos piktus darbus.

Su dideliu dėkingumu prisimename mūsų tautiečius – kun. Kazimierą Pugevičių, kun. Kazimierą Kuzminską ir kitus, kurie "Kroniką" vertė į anglų, ispanų, vokiečių ir kitas kalbas bei Lietuvos žmonių vargus viešino plačiajame pasaulyje. Jei ne jų pagalba, "Kronikos" žinia nebūtų pasiekusi plačiosios pasaulio visuomenės.

"Kronika" ne tik informavo pasaulio visuomenę apie sovietinės valdžios daromus nusikaltimus, bet atliko kitą labai svarbų uždavinį – drąsino tautiečius nebijoti persekiojimų ir ginti savo teises. "Kronika" lėmė, kad vienas po kito pasirodė kiti pogrindžio leidiniai: „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, „Rūpintojėlis“, „Tiesos kelias“, „Perspektyvos bei kt. Galinga represinė valdžios mašina pradėjo buksuoti, ir mes visi pamažu ėjome į Kovo 11-ąją.

Šiandien, minint "Kronikos" pasirodymo 50-ąsias metines, dėkoju Dievui už tuos kunigus, seseris vienuoles, Eucharistijos bičiulius ir daugybę pasauliečių, kurie savo laiku rinko "Kronikai" medžiagą, talpino ją į eilinius "Kronikos" numerius ir juos platino. Jei ne šitie tik Dievu pasitikėję ir laisve rizikavę žmonės, mes "Kronikos" stebuklo nebūtume matę. Malda prisiminkime iškeliavusius pas Viešpatį "Kronikos" bendradarbius: kunigus Alfonsą Svarinską, Juozą Zdebskį, Virgilijų Jaugelį, seseris vienuoles Juliją Kuodytę, Oną Vitkauskaitę, pasauliečius Vladą Lapienį, Povilą Buzą ir kt., o "Kronikos" bendradarbiams, sulaukusiems "Kronikos" 50 metų jubiliejaus, linkiu visokeriopos Dievo palaimos.

Jūsų kardinolas Sigitas Tamkevičius,

„LKB Kronikos“ steigėjas ir redaktorius,

2021 m., gruodžio 30 d.

2022-uosius Seimas yra paskelbęs „LKB Kronikos“ metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O Dieve

O Dieve portretas
kad taip man jūsų rūpesčius..Ar dabar laikas tokiai beletristikai?

Sig. Tomkevičiaus v e i k l a svarbi ir š i a n d i e n ą,

Sig. Tomkevičiaus  v e i k l a  svarbi ir š i a n d i e n ą, portretas
kovoje su k g e b i s t o OŽIO paslėptais agentais, kurie 30 metų a l i n a Lietuvą ir kurie turi galimybę tai daryti n e b a u d ž i a m i ir toliau-- nes iki ŠIOL nėra a p r i b o t o s jų teisės d i r b t i Lietuvos VALSTYBĖS institucijose.

klaipėda

klaipėda portretas
Dieve, laimink dar gyvus Kronikos leidėjus. Dabar Lietuvai reikia tokių žmonių, kurie rodytų kelią Lietuvos gyventojams, padėtų atstovėti stumiamą Stambulo konvenciją, genderizmo politiką Tai ne mažiau baisu nei sovietinis KGB.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių