„Rusijos grėsmė yra nuolatinė, ji buvo, yra ir mano galva, išlieka, ir net stiprės ši grėsmė. Bet šiandien matome, kad Ukrainoje rusai įstrigo labai rimtai, jie yra sukaustyti Ukrainos fronte, kare“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.

Pasak kariuomenės vado, Rusija šiuo metu permeta pajėgas iš Tolimųjų Rytų, iš šiaurės bei iš esmės „iš visų karinių apygardų“, įskaitant ir Kaliningrado sritį.

„Labai rimtai įsivėlusi į kovas ir turi nuostolių pirmoji tankų armija, kuri, pagal Rusijos planus, yra skirta grynai veikti ir atakuoti mūsų kryptyje. Tad šią minutę, kai vyksta karas, konvencinė ataka sausumos pajėgomis yra mažai tikėtina arba ta grėsmė yra žemesnė, nei įprastai“, – patikino generolas leitenantas.

Kartu jis pabrėžė, jog Rusijai prarandant pranašumą, karas gali pakrypti kitaip, pavyzdžiui, atakos NATO teritorijoje atveju, jei Rusijos pajėgos atakuotų taikinį greta NATO sienos ar artilerija net kirstų ją.

„Aš tikiu visais pareiškimais, tiek NATO vadovo, tiek NATO kariniais vadovais, kitų šalių, kad nė vieno centimetro neatiduosime NATO šalies. Todėl visko gali būti. Bet pasikartosiu – šią minutę tokios grėsmės, kad iš Kaliningrado srities atakuos, tikrai nėra“, –  teigė V. Rupšys.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Jis, Lietuvai minint narystės NATO metines, kartu su premjere Ingrida Šimonyte pirmadienį lankosi Pabradėje, Švenčionių rajone, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas.

Rusijos grėsmė yra nuolatinė, ji buvo, yra ir mano galva, išlieka, ir net stiprės ši grėsmė.

I. Šimonytė pabrėžė, jog per nepriklausomybės trisdešimtmetį Lietuvos kariuomenė sustiprėjo, o prieš 18 metų prisijungus prie NATO ir Aljansui dislokuojant vis daugiau pajėgų Lietuvoje „tikrai galime jaustis saugūs ir kurti savo ateitį“.

„Negaliu nepaminėti karo Ukrainoje, Rusijos invazijos, kuri kiekvieną dieną nusineša žmonių gyvybes, griauna infrastruktūrą, miestus, žudo žmones, visaip kenkia Ukrainos teisei pasirinkti savo pačios likimą, partnerius, savo aljansus. Akivaizdu, kad tai yra nusikalstama“, – sakė I. Šimonytė.

Lietuvoje papildomai bus apie 5 tūkst. sąjungininkų karių

Artimiausius du mėnesius į Lietuvą papildomai atvyks apie 5 tūkst. sąjungininkų karių, sako Lietuvos kariuomenės vadas.

„Per balandžio–gegužės mėnesius turėsime čia labai daug NATO sąjungininkų, iš viso turėsime 5 tūkst. sąjungininkų papildomai“, – pirmadienį Pabradėje sakė V. Rupšys.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Jis pabrėžė, kad sąjungininkų kariai atvyks ne nuolatiniam dislokavimui, o pratyboms.

„Tai bus eilė pratybų, nėra taip, kad dislokavimas ir buvimas čia (...) Tai pratybų ciklas, kuris rodo mūsų pasirengimą ir rodo atgrasymą. Mes vykdome atgrasymą per pratybas“, – teigė generolas leitenantas.

Tai pratybų ciklas, kuris rodo mūsų pasirengimą ir rodo atgrasymą. Mes vykdome atgrasymą per pratybas.

Anot jo, Lietuva artimiausią mėnesį bus pasirengusi priimti trigubai daugiau sąjungininkų karių negu dabar yra.

„Jeigu mes dabar esame priėmę labai didelę NATO bataliono kovinę grupę, esame priėmę amerikiečių tankų batalioną, sustiprintą atitinkamais artilerijos ir oro gynybos pajėgumais, iki balandžio pabaigos dar galime du kartus tokių vienetų priimti“, – tvirtino kariuomenės vadas.

Pasak V. Rupšio, tai yra reakcija į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.

Kariuomenės vadas teigė, kad numatytos vidutinio nuotolinio gynybos priemonės, sudaromi planai daugiau dėmesio skirti oro gynybai, užtikrinti buvimą jūroje, ore.

„Jeigu keistųsi situacija, pagal situaciją bus dislokuojami ir sausumos pajėgų vienetai į Lietuvą arba į kitą valstybę“, – teigė jis.

V. Rupšys sakė, kad ilgalaikėje perspektyvoje siekiama, jog Lietuvoje būtų nuolat dislokuotas brigados dydžio karinis vienetas.

„Siekiame, kad būtų nuolat dislokuotas brigados dydžio vienetas, kad būtų dislokuoti ir įgalinti oro gynybos sistemos ir pajėgumai Lietuvoje, ir būtų valdymo, vadovavimo sistema užtikrinta, kad galėtume laiku priimti sprendimus – ne tik atgrasyti, bet ir užtikrinti gynybą“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Dabar Lietuvoje dislokuota apie 3,5 tūkst. sąjungininkų karių.

Pritaria KAM siūlymui keliais šimtais didinti šauktinių skaičių

V. Rupšys sako iš esmės pritariantis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui keliais šimtais didinti į privalomąją karo tarnybą pakviečiamų jaunuolių skaičių. Visgi, jo teigimu, tokius sprendimus svarbu gerai pasverti, kad būtų užtikrintas tinkamas pašauktų jaunuolių treniravimas ir aprūpinimas.

„Mes darome skaičiavimus, vertinimus, nes šaukimas visada turi būti gerai pasvertas, su galimybe vykdyti treniravimą, pratybas, karių aprūpinimą, įskaitant ir turimą infrastruktūrą. Krašto apsaugos ministerija tai išklauso ir priima sprendimus, vadovaudamasi mūsų kariniais patarimais. Iš esmės yra pritariama, bet reikia pažiūrėti ir į laiką, kada mes galėtume tai įgyvendinti“, – pirmadienį Generolo Silvestro Žukausko poligone žurnalistams sakė V. Rupšys.

KAM Vyriausybei siūlo, kad principinę kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustatančiame įstatyme būtų numatyta per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pakviesti nuo 3400 iki 4400 jaunuolių. Šiuo metu numatyta, kad šaukiamų jaunuolių skaičius siektų nuo 3800 iki 4000.

Rusijai užpuolus Ukrainą, pasigirdo kalbos, kad reikėtų greičiau svarstyti visuotinę karo prievolę. KAM sausio pabaigoje pristačius karo prievolės Lietuvoje galimybių vertinimo studiją, valdantieji teigė, kad tokio projekto realizavimas galėtų užtrukti 6–8 metus. Tačiau Rusijai vasario 24 d. užpuolus Ukrainą, tų pačių valdančiųjų atstovai užsiminė, kad diskusijos dėl visuotinio šaukimo įvedimo gali būti paankstintos.