Išmintingesnis išlaidavimas

Ar dėvėtų drabužių pirkimas ir nuoma internetu yra tik tvarumo idėjų palaikymas, ar tai ir praktiškas pasirinkimas, suteikiantis realią naudą vartotojams? Nors įmonės ir investuoja į tvarias inovacijas, vien aplinkosaugos argumentai ne visada tampa lemiamu veiksniu vartotojams priimant sprendimus.

Kasmetės „Euromonitor International“ ekspertų prognozės rodo, kad 2025 m. viena iš penkių populiariausių vartotojų tendencijų yra orientavimasis į išmintingesnį išlaidavimą ir aiškių naudų siekimą. Be to, pabrėžiamas nuolat augantis vartotojų dėmesys sveikatai ir asmeninei gerovei, racionalus ir praktiškas požiūris į tvarų vartojimą.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) mokslininkių atliktas tyrimas rodo, kad ketvirtadalis apklaustųjų (25,6 proc.) dažnai perka ar nuomojasi dėvėtus drabužius internetu, o didžioji dalis tiriamųjų (45,8 proc.) tai daro retkarčiais. Tokie rezultatai, gauti apklausus 480 tiriamuosius, užtikrinant gana proporcingą tiriamųjų pasiskirstymą pagal lytį (moterys sudarė 56 proc.) ir amžių (vidurkis ~45 metai), rodo augantį susidomėjimą šia rinka. Tačiau kokie veiksniai lemia jų pasirinkimus?

Ne viena nauda

Rinkodaros specialistų žinios ir supratimas apie tai, kaip jų vertės pasiūlymą suvokia vartotojai, yra pagrindinė sėkmingo vertės kūrimo proceso sąlyga, būtent todėl vartotojų vertės suvokimas nagrinėjamas jau kelis dešimtmečius.

KTU EVF profesorė dr. Jūratė Banytė pažymi, kad per šį laiką išryškėjo skirtingi požiūriai į vartotojų suvokiamą vertę, tačiau dažniausiai ji vertinama atsižvelgiant į keturias pagrindines kategorijas: ekonominę, funkcinę, emocinę ir socialinę.

„Nors šių kategorijų skaičius ir turinys priklauso nuo tyrimo konteksto, būtent apsipirkimo internetu ir prekių nuomos atveju vartotojų suvokiamą vertę galima analizuoti per du pagrindinius aspektus – įsigijimo ir sandorio vertę. Įsigijimo vertė apima tai, kokią naudą suteikia prekė ir kiek kainuoja ją įsigyti, o sandorio vertė atspindi visą apsipirkimo procesą, įskaitant patogumą, patirtį ir geriausią įmanomą kainos ir kokybės santykį“, – sako profesorė.

Jos teigimu, atliekant tyrimus pastebėta, kad pirkdami dėvėtus drabužius internetu vartotojai daugiausia dėmesio skiria ekonominei ir funkcinei naudai, o nuomojantis drabužius internetu svarbios tampa ir socialinė, emocinė, žalioji vertės.

Pastarųjų metų tyrimų rezultatai rodo, kad vartotojai dėvėtų drabužių pirkimą sieja ne tik su ekonomine nauda, bet ir su hedonistinėmis ir aplinkosaugos naudomis. Būtent aplinkos tausojimo aspektas tampa vis aktualesnis žiedinio vartojimo kontekste.

Žiedinis vartojimas reiškia ne tik tai, kad drabužiai gaminami laikantis tvarumo principų, bet ir jų ilgesnį išlaikymą apyvartoje, taip mažinant atliekų ir pratęsiant drabužių gyvavimo ciklą. Būtent dėvėtų drabužių pirkimas ar nuoma tampa svarbia šios grandinės dalimi.

Tai ypač aktualu žinant, kad tekstilės pramonė yra viena iš didžiausių aplinkos teršėjų – Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet pasaulyje išmetama apie 92 mln. t tekstilės atliekų, iš jų didžioji dalis nugula sąvartynuose.

„Siekiant išsiaiškinti, kaip dalyvavimo žiedinėje ekonomikoje vaidmenį supranta Lietuvos dėvėtų drabužių vartotojai, tiriant suvokiamą vertę dėvėtų drabužių pirkimo ir nuomos internetu atveju, įtrauktas ir žaliosios vertės dėmuo. Ar vartotojai renkasi dėvėtus drabužius iš tvarumo paskatų, ar vis dėlto ekonominiai ir praktiniai aspektai išlieka svarbiausi? Šis klausimas tampa vis aktualesnis, kai pasaulis vis dažniau atsigręžia į tvarias vartojimo alternatyvas“, – pabrėžia KTU profesorė.

Žalioji vertė

Komentuodama Lietuvoje atlikto tyrimo apie dėvėtų drabužių pirkimą ir nuomą internetu rezultatus, KTU EVF docentė dr. Aistė Dovalienė pastebi, kad vartotojai renkasi dėvėtus drabužius derindami ekonominius ir funkcinius, socialinius ir emocinius aspektus. Žaliajai vertei išlaikius teoriškai apibrėžtą struktūrą, tyrimo rezultatai interpretuojami vertinant tris vertės atributų grupes.

„Dėvėtų drabužių vartotojų suvokiamai žaliajai vertei apibūdinti pasitelkti trys teiginiai, kurių vertinimo vidurkis – vidutiniškai 5,15 balo iš 7 galimų (aukštesnis balas reiškia didesnę svarbą ir pritarimą teiginiui). Labiausiai vartotojai pritarė teiginiui, kad „Perkant ar nuomojant dėvėtus drabužius internetu mažinamas aplinkos taršos mastas ir tausojama žemė, kuri naudojama kaip sąvartynai“. Palyginti su kitomis naudomis, žaliosios vertės pranašumai sulaukė didžiausio palaikymo. Tačiau ekonominė nauda nuo jos atsiliko nedaug (4,92 balo), o tarp vartotojų labiausiai buvo vertinamas finansinis aspektas: galimybė už tą pačią sumą įsigyti daugiau drabužių (5,20 balo) ir jausmas, kad sumokama sąžininga kaina. Šie rezultatai rodo, kad vartotojai dėvėtų drabužių rinkoje dažnai balansuoja tarp tvarumo siekio ir finansinės naudos – dvi vertės čia ne visada sutampa, o kartais net gali konkuruoti tarpusavyje“, – pabrėžia KTU mokslininkė.

Kiek žemesnį bendrą socialinės ir emocinės vertės atributų svarbos vertinimą (4,26 balo) lemia tai, kad socialiniai, su įspūdžiu kitiems ir pripažinimu susiję aspektai dėvėtų drabužių vartotojams rūpi mažiausiai.

Tuo tarpu teiginys „Dėvėdamas dėvėtus drabužius jaučiuosi pripažintas“ buvo įvertintas tik 3,77 balo. Pasak KTU EVF prof. dr. J. Banytės, šią tendenciją gali lemti visuomenėje vis dar vyraujantis stereotipas, kad dėvėti drabužiai yra prastesnės kokybės, nusidėvėję ar netinkamo stiliaus.