Įvesti internetą visose mokyklose, trumpinti studijas, atšaukti krepšelių sistemą, toli gyvenančius vaikus vežioti į mokyklą, su smurtu ir patyčiomis kovoti mokyklas aptveriant ir jose įrengiant vaizdo kameras. Tai tik dalis partijų, kurios gali formuoti valdančiąją koaliciją, pažadų švietimo srityje. DELFI pažvelgė į partijų programas švietime ir politologų klausė, kas iš Gintaro Steponavičiaus gali perimti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vairą.

Socdemai naikintų studentų krepšelius, įvestų visuotinę įmoką

Socialdemokratai rinkimų programoje žada nusigręžti nuo pastaraisiais metais įgyvendintos liberalios politikos nuostatų. Bendrajame lavinime žadama sudaryti savivaldybėms daugiau galimybių laisviau disponuoti mokinio krepšelio lėšomis ir panaudoti sutaupytas lėšas kitoms švietimo reikmėms. Ketinama išsaugoti mokyklas kaimo vietovėse, ilgąsias gimnazijas.

Socialdemokratai tikina galintys atkurti mokytojo profesijos prestižą, stiprinti mokytojų statusą visuomenėje, užtikrinti, kad vidutinis mokytojo atlyginimas būtų aukštesnis už šalies atlyginimų vidurkį.

Tuo metu aukštajame moksle žadama atsisakyti studijų krepšelių metodikos: ją ketinama keisti valstybės užsakymu reikalingiems specialistams parengti (gydytojams, mokytojams, inžinieriams ir pan.).

Socialdemokratai žada garantuoti nemokamą aukštąjį mokslą gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams. Nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, mokėtų vienodą visuotinę studijų įmoką. Visuotinė metinė studijų įmoka esą neviršys vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (šiuo metu tai yra 1673 „į rankas“).

Socialdemokratai žada siekti teikti paskolas studijų įmokai ir pragyvenimo išlaidoms ne per komercinius bankus, o per Valstybinį studijų fondą. Paskolų grąžinimą žadama sieti su mokymosi rezultatais, įsidarbinimu bei gaunamu atlyginimu. Siūloma keisti aukštųjų mokyklų valdymą, „panaikinti antikonstitucinius valdymo iškraipymus“, reformuoti aukštųjų mokyklų tarybas ir peržiūrėti jų funkcijas.

Programoje užsimenama ir apie atlyginimus: žadama pagal galimybes kelti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, kad asistentų atlyginimas būtų ne mažesnis už šalies atlyginimų vidurkį, o docentų ir profesorių – gerokai jį viršytų.

„Darbiečiai“ trumpins studijas, mokyklas tvers tvoromis, įves internetą

Tarp Darbo partijos (DP) pažadų - galimybė kiekvienam vaikui lankyti darželį, toliau kaip už 3 km nuo mokyklos gyvenančių mokinių vežiojimas. Partija žada siekti, kad iki 2013 m. visų mokyklų vaikai turėtų prieigą prie interneto, ypač – greitojo. DELFI atkreipia dėmesį, kad, Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje prieigą prie interneto turi visos mokyklos.

„Darbiečiai“ žada atsisakyti visuotinio mokinio krepšelio finansavimo principo. Žadama, kad mokyklose neliks smurto ir patyčių. To ketinama siekti įgyvendinant „visas įmanomas programas ir iniciatyvas“, kiekvieną mokyklą apšviečiant, jos teritorijas aptveriant, įrengiant vaizdo kameras. Ketinama didinti smurtaujančių vaikų tėvų atsakomybę.

DP taip pat sieks suartinti bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymąsi. „Sudarysime sąlygas kiekvienam besimokančiam jaunuoliui dar mokykloje įgyti darbininkišką specialybę, kurią galėtų vėliau tobulinti profesinėje mokykloje, o ją baigus siekti aukštesnio mokslo“, - skelbiama DP programoje. Mokytojams po 7 darbo metų žadama sudaryti galimybes pasinaudoti atostogomis sveikatai stiprinti, už ilgametį ir kūrybingą darbą žadamos premijos ir mažesnis darbo krūvis.

Pedagogams, turintiems 30 metų pedagoginio darbo stažo, žadama galimybė išeiti į pensiją nuo 55 metų.

Kaip ir socdemai, „darbiečiai“ žada atsisakyti „ydingo studijų krepšelio finansavimo principo“. Žadama sudaryti sąlygas šalies universitetų konkurencingumui Lietuvoje bei užsienyje didinti, ketinama parengti jų reitingavimo sistemą. Partija ketina skatinti valstybės bei šalies ūkio plėtrai būtinų specialistų rengimą, valstybės biudžeto lėšomis rengti atitinkamą skaičių reikiamų specialistų, be kurių neįmanomas valstybės gyvenimas, ūkio plėtra.

Darbiečiai taip pat užsimoję kai kurioms specialybėms trumpinti studijų trukmę: bakalauro - iki 3 metų, magistrantūros - 1,5–2 metų, doktorantūros – iki 3 metų. DELFI atkreipia dėmesį, kad ir dabar magistrantūros studijos netrunka ilgiau 2 metų, kai kuriose aukštosiose magistrantūra jau dabar trunka 1,5 m.

Jei valstybė neturi galimybės iš valstybės biudžeto finansuoti aukštojo mokslo, siūloma nustatyti minimalią vienodą studijų įmoką visiems studentams nepriklausomai nuo pasirinktos studijų krypties kainos. Taip pat žadama atlikti vykdomų studijų programų, ypač besidubliuojančių, auditą.

„Tvarkiečių“ vizija“: bent vienas universitetas tarp 100 pasaulio geriausių

Mažiausiai dėmesio švietimui „Tvarkos ir teisingumo“ programoje. „Tvarkiečiai“ žada atsigręžti į tautinės mokyklos koncepciją kuriant savitas ir unikalias, valstybės pasididžiavimu ir patriotizmu pagrįstas vidurinio mokslo programas. Ketinama skatinti mažų pradinių mokyklų išsaugojimą ir naujų mokyklų – daugiafunkcių centrų, kurie gali vykdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir kitas neformaliojo vaikų bei suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas – steigimą. Taip pat ketinama nustatyti maksimalų 20 kilometrų atstumą iki pradinės mokyklos.

Žadama optimizuoti šalies universitetų skaičių stipriuosius paliekant, o kitus reformuojant į stiprią ir konkurencingą specializaciją turinčius padalinius. „Pasieksime, kad bent vienas Lietuvos universitetas būtų tarp šimto geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų“, - teigiama TT programoje.

DELFI primena, kad Vilniaus universitetas geriausių pasaulio universitetų reitinge užima 501-550 vietą.

Liberalai žada būrelius visiems

Liberalų sąjūdis žada tęsti pradėtą aukštojo mokslo reformą ir studijų finansavimą, grįstą krepšelio principu. Žadama kartu su aukštosiomis mokyklomis kurti nepakantumo plagijavimui, nusirašinėjimui ir mokslinių darbų pirkimui aplinką, siekti griežtinti dėstytojų ir studentų atsakomybę už akademinį klastojimą.

Liberalai ketina įdiegti pilną ikimokyklinio ugdymo krepšelį, kuris leis plėtoti lanksčią, prie tėvų darbo ir gyvenimo ritmo pritaikytą ikimokyklinio ugdymo sistemą. Mokykliniame ugdyme žadama, kad kiekvienas vaikas po pamokų galės lankyti būrelius ar kitus užsiėmimus. Šioje srityje ketinama tęsti švietimo finansavimą principą „pinigai paskui vaiką“.

Taip pat žadama skirti vienodą valstybės finansavimą visiems moksleiviams nepaisant to, valstybinę ar nevalstybinę švietimo įstaigą lankytų. Skelbiama, kad valstybės skiriamas finansavimas moksleiviui bus pakankamo dydžio, kad tėvams nereikėtų papildomai skirti lėšų.

Programoje žadama įvairiomis priemonėmis skatinti, kad pedagogines studijas rinktųsi motyvuoti ir gabiausi jaunuoliai. Taip pat žadama išlaikyti mokytojų atlyginimų lygį 20 proc. aukštesnį už vidutinį mėnesinį atlyginimų dydį.

Konservatoriai tvers tvoras ir vaiką padarys atsakingą už savo veiksmus

Kaip ir „darbiečiai“, konservatoriai pasiryžę aptverti mokyklas. „Kaip yra daugelyje pasaulio šalių – apsaugosime (aptversime) visų mokyklų teritorijas. Į jas per budėtojo punktą galės patekti tik mokiniai ir mokytojai. Iš šių teritorijų pamokų metu mokiniai negalės išeiti, teritorijoje bus užtikrinta tvarka ir saugumas. Mokinių tėveliai, išleidę vaikus į mokyklą, galės jaustis žymiai saugiau ir ramiau“, - rašoma konservatorių rinkimų programoje.

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlo keisti „dabar galiojančią teisinę nuostatą, kad mokinys mokykloje nėra atsakingas už savo veiksmus“. Konservatoriai žada galimybę mokytojams išeiti į pensiją nuo 55 metų, kas septintus metus juos išleisti tobulėjimo atostogų. Ketinama identifikuoti problemines mokyklas ir kurti joms „gelbėjimo planus“, diegti specialias itin gabių vaikų paieškos bei darbo su jais programas, sukurti ir įdiegti pagalbos ir darbo su sunkiai prognozuojamo elgesio vaiku sistemą.

Konservatoriai taip pat norėtų įteisinti ir įtvirtinti realiai veikiančias ir saistančias sutartis tarp tėvų, jų atstovaujamų mokinių ir mokyklų, numatant tam tikras privalomas sankcijas už jų nesilaikymą.

Mokyklose žadama įdiegti lietuvybės ugdymo prioritetą, sukurti nacionalines stipendijas gabiausiems abiturientams studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose, skatinant paskui juos grįžti ir skleisti įgytąsias žinias ir patirtį Lietuvoje.

Ikimokykliniame ugdyme žadama skatinti privačių institucijų steigimąsi, plėtoti daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse, siekti, kad ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimas būtų prilygintas bendrojo ugdymo pedagogų atlyginimui.

Aukštajame moksle numatoma sukurti pasaulinio lygio studijų ir tyrimų centrą, stiprinant veikiančią infrastruktūrą ir sutelkiant geriausią šalies mokslo ir studijų potencialą. Siūloma skatinti aukštųjų mokyklų tinklų kūrimąsi, studentams sudaryti sąlygas bent vieną semestrą studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose, sudaryti sąlygas geriausiems pasaulio universitetų filialams kurtis Lietuvoje. Tarp programinių nuostatų – ir paskolų sistemos tobulinimas – siūloma paskolų grąžinimą sieti su gaunamomis pajamomis bei kitais svarbiais parametrais.

J.Janeliūnas mini B.Juodką ir R.Vaitkų

Jei koaliciją formuotų Darbo partija, socialdemokratai bei „Tvarka ir teisingumas“, politologas Tomas Janeliūnas ŠMM matytų socialdemokratų rankose. Tarp galimų kandidatų jis mini buvusį Vilniaus universiteto rektorių Benediktą Juodką ir prorektorių Rimantą Vaitkų.

„Manau, socialdemokratai pakankamai seniai šią sritį kuruoja, turi nemažai žmonių iš įvairių lygių – ne tik iš aukštojo mokslo, bet ir iš viduriniojo. Socialdemokratams greičiausiai tai būtų viena iš ministerijų, kuriose jie jaustųsi pakankamai kompetentingi“, - teigė T. Janeliūnas.

T. Janeliūno teigimu, susidaro įspūdis, kad „darbiečiams“ labiau rūpi pinigus skirstančios, o ne juos naudojančios ministerijos. „ŠMM nėra „pelninga“ ministerija. Tai nėra ministerija, kuri keltų didelį prestižą ir norą užsiimti šia sritimi, nes joje daug problemų. Kiekvienas ministras rizikuotų susidurti su viena ar kita grupe nepatenkintųjų, čia reikia tam tikro atsidavimo siekiant iš esmės rūpintis šia sistema, o ne tikėtis, kad ji duos kažkokios naudos, populiarumo, prestižo“, - aiškino politologas.

Jei koaliciją formuotų dešinieji, politologas abejoja, kad ministru liktų G. Steponavičius. „Švietimo sistema jai vadovaujant G. Steponavičiui sulaukė gana nemažai kritikos, naujoji Vyriausybė greičiausiai tikrai norėtų bent jau naujo žmogaus“, - mano pašnekovas.

L.Bielinis ministro poste nemato „darbiečių“ ir „tvarkiečių“

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis sako neįsivaizduojantis, kas iš „darbiečių“ ar „tvarkiečių“ galėtų užimti švietimo ir mokslo ministro postą. „Greičiausiai jiems nėra labai įdomi ši pozicija, bent jau man taip atrodo. O socialdemokratai turi keletą figūrų, kurios išties svarstytinos“, - teigia L. Bielinis.

Jo nuomone, tarp socialdemokratų kandidatų visų pirma išskirtinas Valerijus Simulikas, kurį laiką vadovavęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, atėjęs iš mokyklos, tad sistemą pažįstantis iš vidaus bei politiniais aspektais.

„Taip, B. Juodka ir R. Vaitkus atrodo ryškesnės asmenybės, bet būti ryškiu nebūtinai reiškia būti profesionaliu ar gebančiu organizuoti. Sakykime, B. Juodka iš tikro sutelktas žmogus ir jo potencialas didžiulis, bet šiuo atveju nežinau, ar jis sugebėtų susidoroti su švietimo sistema, kurioje keletas tarpusavyje konkuruojančių posistemių: aukštoji mokykla, mokykla, ikimokyklinis ugdymas. Tai sudėtingas dalykas, reikalaujantis politinio patyrimo, ko neturi B. Juodka“, - kalbėjo politologas.

Jei koaliciją formuotų dešinieji, L. Bielinis mano, kad didelių ginčų nebūtų ir G. Steponavčius vėl taptų ministru. Taip būtų tęsiama jo pradėta ir konservatorių palaikoma švietimo reforma.

L. Bielinio pastebėjimu, švietimo ir mokslo ministro kėdė nėra patogi. „Ministro kėdė be galo karšta, čia nuolat reikės kažką reformuoti, nuolat reaguoti į susidarančias įvairias situacijas: mokinių mažėjimas, krepšelių problema, naujų mokymo krypčių įterpimas. Ši ministerija pernelyg karšta ir galbūt net skandalinga, nes kiekvienu atveju gali iškilti įvairių problemų – tarkime, su tautinių mažumų mokyklomis net tarptautiniame lygyje“, - aiškina L. Bielinis.

Dėl to jis ir mano, kad čia tinkamiausias politikas, profesionaliai žinantis švietimo sistemos labirintus.