Šalies sostinėje Nursultane, Kazachstano tautos asamblėjoje, taip pat pristatyta paroda apie sukilime buvusius lietuvius.

Politinių kalinių sukilimas Kengyro ypatingojo režimo lageryje prasidėjo 1954 metų gegužę, jis numalšintas po daugiau nei mėnesio pasiuntus specialią vidaus kariuomenę.

Anot Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, lageryje kalėję lietuviai buvo aktyvūs sukilimo dalyviai.

Šeši lietuviai – Povilas Seikalis, Vytautas Markevičius, Kazys Rindeika, Kazimieras Šiugždinis, Stasys Daraškevičius ir Balys Leipus – žuvo malšinant maištą.

Žiauriausiai tarp lietuvių sužalota partizanų sesuo Vlada Miliūtė: ji pateko po įvažiavusio į moterų zoną tanko vikšrais, jai buvo sutraiškyta dešinė koja ir ranka, sulaužyti šonkauliai, sumušta galva. Po keturių operacijų 1961 metais moteriai pavyko grįžti į Lietuvą.

Monumentą Kengyro sukilėliams lietuviams sudaro keletas elementų, kurių dalis – autentiškos išlikusių vartų, vedusių į lagerio teritoriją, kolonos. Viena jų nuvirtusi, o jos vietą užėmė Vyčio kryžius, simbolizuojantis nepalaužiamą lietuvių valią priešinantis represijoms, teigiama pranešime.

Monumento projekto autorius yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, architektas Algis Vyšniūnas.

Parodoje apie Kengyro sukilėlius lietuvius paaiškinama, kas yra ypatingojo režimo lageris, kokie žmonės čia buvo kalinami.

Šie projektai sukurti dirbant su Užsienio reikalų ministerija ir Karagandos lietuvių bendruomene „Lituanica“, vadovaujama Lietuvos garbės konsulo Kazachstane Vitalijaus Tvarijono.