Nauji pirmi kartai

Svajotojai ir gamtos mylėtojai – taip savo šeimą pristato Rasa. „Mūsų paskyra „Smalsios akytės“ – tai pirmakarčių tėvų žvilgsnis kitomis akimis į šeimos laisvalaikį su vaiku. Juk turint mažą vaiką kartais vien norėti neužtenka, reikia žiūrėti ir į to mažo žmogiuko nuotaiką ir galimybes. Tad savo norus teko šiek tiek supaprastinti.“

Paskyra „Smalsios akytės“ atsirado Rasos ir Mykolo šeimoje gimus dukrai, kai jai tebuvo trys keturi mėnesiai. Galima sakyti, atsirado iš smalsumo, nes tėvams norėjosi kažkur išvykti, kažką pamatyti, daugiau pajudėti, plėsti savo akiratį, o kartu, kad ir vaikas daugiau domėtųsi aplinka.

„Pradėjome aktyviau leisti laiką pasisodinę dukrą į nešyklę, nes ji vežimuke visiškai nebūdavo“, – prisimena Rasa.

Kartu: mama Rasa ir dukra Agnietė – puikus kelionių duetas. / R. Gužauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia – nusiteikti

Įdomiausia, kad iki tol pora neleisdavo laiko aktyviai.

„Tos permainos gal labiau dukters nuopelnas, – sako Rasa. – Taip, gamtą visada mėgome, bet daugiau pajudėti tingėdavome. Kartu su vaiku atsirado noras daugiau ir labiau viską patirti. Daugiau pirmų kartų, supratimas, kad gali džiaugtis tiesiog paprastais dalykais, pastebėti tai, ko anksčiau nepastebėdavai. Net ir paprasti takeliai pradėjo labiau džiuginti.“

Vienas pirmų kartų buvo ir skrydis lėktuvu su kūdikiu. Rasa sako, kad jos tai negąsdino, gal labiau vyrą. Tačiau, kai labai nori, viską gali.

„Mūsų dukra kelionėse didelių nepatogumų nekeldavo – pasiimdavome nešyklę, ir viskas gana sklandžiai vykdavo. Žinoma, lėktuve nebuvo viskas paprasta, bet prie visko prisiderini. Tiesiog reikia šiek tiek kitaip pažvelgti – nusiteikti, kad visko gali būti, ir stengtis nusiraminti. Juk nieko nepakeisi – yra, kaip yra, telieka prisiderinti prie situacijos.“

R. Gužauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Trūko informacijos

Rasa pasakoja, kad iš pradžių prieš kur nors keliaujant ieškodavo informacijos, kiek viena ar kita vieta yra pritaikyta kelionėms su kūdikiais, vaikais. Būdavo ir įvairių nesusipratimų: pavyzdžiui, parašyta, kad pažintinis takas pritaikytas keliauti su vaikišku vežimėliu, tačiau nuvykęs supranti, kad tikrai su vežimėliu tuo taku nepaeisi – vaiką užkratysi.

„Ta informacija labai skirtinga – vieniems atrodo įveikiama, kitiems – ne. Jeigu nori tikrai žinoti, kaip yra, matyt, pats turi pabandyti. Mano patarimas: tiesiog pasiimkite nešyklę ir viskas bus gerai, viską įveiksite“, – sako pašnekovė.

Ji prisimena, kad didelis iššūkis pirmąją Agnietės vasarą buvo su vežimėliu patekti prie kurio nors ežero. „Dabar mums tai nebeaktualu – galime savomis kojomis nueiti, bet pradžioje buvo labai sunku – ir patekti, ir tiesiog susirasti informacijos, ar gali su vaiku ir vežimėliu iki ežero nuvažiuoti“, – pasakoja pašnekovė.

Po tokių ne visada malonių patirčių Rasai ir kilo noras dalytis tuo, ką sužino ir pamato, su kitais tėvais.

R. Gužauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Renka įspūdžius

Įsimintiniausia Rasai buvo kelionė su dukra į Kretą, kur jos keliavo dviese. Agnietei tebuvo metai ir keturi mėnesiai.

„Tai man buvo pirma tokia savarankiška kelionė, – sako moteris. – Praleidome abi Kretoje tris savaites – ne toks ir trumpas laikas. Man teko perlipti per save ir įveikti įvairiausias baimes. Juk visko būna – ir vaiko nuotaikos kaita, ir kelionė lėktuvu, kai vaikas jau ne kūdikis, sudėtingesnė, neužčiūčiuosi. Tačiau viskas praėjo sklandžiai, nuostabiai praleidome laiką, pasisėmėme labai daug įspūdžių.“

Šeima daugiausia keliauja po Lietuvą, bet jau lankėsi ir Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje. Kadangi stengiasi kuo daugiau pamatyti ir patirti, nesirenka kelionių, kur viskas įskaičiuota, nors Rasa juokiasi, kad jos vyras gal labiau būtent tokių išvykų norėtų.

Gamtą visada mėgome, bet daugiau pajudėti tingėdavome. Kartu su vaiku atsirado noras daugiau ir labiau viską patirti.

„Vis dėlto dabar, atsiradus mūsų gyvenime dukrai, esame linkę keliauti savarankiškai, neprisirišti prie kompanijų, prie viešbučių – norime daugiau pamatyti, nei sėdėti viešbutyje. Gal kada nors ir vėl nuvyksime kur nors, kur viskas įskaičiuota, bet artimiausiu metu, manau, ne“, – svarsto pašnekovė.

Pažinimo mokykla

Tačiau kelionės – ne tik įspūdžiai. Jos padeda geriau pažinti vienam kitą ir – svarbiausia – augančią dukrą. Kelionėse išryškėja jos charakteris.

„Neseniai keliavome į kalnus Lenkijoje. Ėjome pažintiniu taku netrumpą atstumą. Jei kelias nuobodokas ar Agnietė pavargdavo – prašydavo, kad paneštume. Įdomiausia, kad kai tik atsiranda daugybė laiptų ar kelias su kliūtimis, užvirtę medžiai – viskas, mūsų vaikas nebepavargęs, jai padėti nebereikia, ji eina pati. Tą 5 km pažintinį taką dukra nuėjo, galima sakyti, pati, jei prie kokio purvyno paimdavome ant rankų – kildavo isterija. Duok sudėtingą kelią ir ji eis. Kuo sudėtingiau, tuo jai smagiau“, – stebisi mama.

R. Gužauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Planų ateičiai – daug

Papasakojusi apie šeimos keliones savo instagramo paskyroje, Rasa sulaukia nemažai kitų šeimų klausimų – juk daug kas nori keliauti, tik su mažais vaikai dažnai nesiryžta.

Žmonės klausia apie vieną ar kitą maršrutą, Gužauskių aplankytą vietą. Dažniausiai juos domina praktiniai dalykai – ar sunku buvo vaikui, kaip jam sekėsi, ar smagu, aktualu, kokias kuprines, nešykles šeima renkasi ir kodėl.

„Mums smagu dalytis savo įspūdžiais ir patirtimi, tik gaila, kad man jau teko grįžti į darbą, tad dabar mūsų laikas kartu labai greitai skrieja, vis sunkiau rasti minutę, kada galėčiau aprašyti mūsų keliones. Tačiau vis dar turime kuo ir norime dalytis“, – sako Rasa.

Ji patikina, kad keliauti jie nenustos. Kol kas artimiausiuose planuose – vis dar neaplankyti Lietuvos pažintiniai takai ir miestai. Lietuva didelė – tikrai dar yra ką veikti.