Baiminasi provokacijų
Apie savo patirtis sutikęs papasakoti pašnekovas prašė ne tik neminėti jo vardo, bet ir norėjo įsitikinti, kad žurnalisto diktofonas iš tiesų išjungtas.
Baltarusis buvo ką tik atvykęs į Kauno autobusų stotį (autobusas iš Baltarusijos ir atgal vyksta kasdien). Vyras prisipažino, kad net ir Lietuvoje nė minutei negali užmiršti įpročio dairytis, ar kas jo nestebi. Be to, negali įveikti baimės, kad bendravimas su nepažįstamu asmeniu – gudri provokacija.
Jo tvirtinimu, aštuoni iš dešimties baltarusių nepritaria Aliaksandro Lukašenkos režimui, bet tai yra visiškai pasyvi pozicija, nes bet koks nepasitenkinimo ženklas tuo pat fiksuojamas ir brutaliai nuslopinamas.
Jei, pavyzdžiui, pastebėtų, kad buvau atsivertęs „Radio Svoboda“ ar kažką panašaus, garantuotai būčiau nuvestas į pasienyje esantį specialųjį punktą sulaikytiesiems.
Stebisi pasieniečiais
„Baltarusijoje viešpatauja totalus sekimas, baimės atmosfera. Vien už paspaudimą „patinka“ socialiniuose tinkluose, už tam tikrų portalų skaitymą būsi sumuštas ir atsidursi kalėjime. Prieš įvažiuodamas į Lietuvą visada iš telefono ištrinu informaciją, kad buvau atsivertęs kokius nors režimo draudžiamus portalus, nes Baltarusijos kontroliuojamoje pasienio pusėje telefonai surenkami ir patikrinamas jų turinys. Jei, pavyzdžiui, pastebėtų, kad buvau atsivertęs „Radio Svoboda“ ar kažką panašaus, garantuotai būčiau nuvestas į pasienyje esantį specialųjį punktą sulaikytiesiems. O kas bus paskui, spręs KGB – gali būti sumuštas, gali gauti administracinę nuobaudą ar net penkiolika parų arešto vien už tai, kad kažką paskaitei. Režimas siekia, kad kiekvienas pilietis jaustų nuolatinę baimę“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, vien opozicinio „Telegram“ skaitymas ar prenumeravimas opozicinio traktuojamas kaip ekstremizmas.
Pašnekovas pabrėžė, kad, prasidėjus kelionei į Lietuvą, autobuse prasideda savotiškas tardymas.
„Klausinėja, ar yra iš Ukrainos, ar yra baustų administracinėmis baudomis, teistų ir pan.“, – pasakojo baltarusis.
Jam pasirodė keista, kad Lietuvos pasieniečiai su sieną kertančiais baltarusiais, rusais kalbasi rusiškai.
„Tam juk yra tarptautinė anglų kalba. Kodėl ji Lietuvos pasieniečiams netinka ir jie kalbasi okupantų kalba? – svarstė pašnekovas.
Gali tapti taikiniais
Jo nuomone, į Baltarusiją važiuojantys lietuviai rizikuoja, nes gali tapti provokacijų ar savivalės taikiniais.
„Nereikia pamiršti, kad Baltarusijoje lengva ranka tau gali sufabrikuoti bet kokį nusižengimą ar net kriminalinį nusikaltimą. Bet ką. Į kalėjimą ten taip pat lengva pakliūti kaip į prekybos centrą“, – teigė vyras.
Jo pastebėjimais, pastaruoju metu padaugėjo į Baltarusiją atvykstančių Latvijos gyventojų.
„Mano nuomone, tai tokie sovietinio mentaliteto žmonės, palikuonys rusų, kurių labai daug buvo atkelta į Latviją pirmaisiais pokario metais. Girdėjau, kad Minske jie nusiperka neblogus butus. Gal vilioja dar ir tai, kad Baltarusijoje yra nemokamas gydymas, nebrangus benzinas. Ypač dyzelinas – jūsų pinigais maždaug 66 ct už 1 l“, – sakė pašnekovas.
Perka butus
Pasak baltarusio, geros kokybės 60 kv. m ploto butą Minske galima nusipirkti maždaug už 90 tūkst. eurų. „Galima rasti ir už 50 tūkst. Už maždaug 160 tūkst. eurų galima nusipirkti nemažą visiškai naują butą“, – teigė vyras.
Baltarusijoje lengva ranka tau gali sufabrikuoti bet kokį nusižengimą ar net kriminalinį nusikaltimą. Bet ką. Į kalėjimą ten taip pat lengva pakliūti kaip į prekybos centrą.
Anot jo, A. Lukašenkai pavyko išlyginti ekonomikos duobes.
„Aišku, tai padaryti pavyko su Putino pagalba. Atlyginimų vidurkis dabar yra maždaug 600–700 eurų. Maisto kainos padidėjo ir dabar yra panašios kaip Lietuvoje. Tiesa, alkoholis pigesnis. Degtinės butelis – apie 3,50 euro“, – dalijosi pastebėjimais pašnekovas.
Juodieji sąrašai
Baltarusis pasakojo apie šalyje sukurtą totalaus nepasitikėjimo atmosferą.
„Niekas nenori gyventi būdamas juoduosiuose sąrašuose, bet ten pakliūti labai lengva. Užtenka, kad paskųstų koks nors piktavalis arba net, švelniai tariant, savotiškas kaimynas, ir būsi iškviestas pokalbiui į KGB. Tas pats gali atsitikti, jei išsakysi kokių nors kritiškų minčių bendradarbių rate“, – sakė vyras.
Anot jo, jei saugumo struktūroms pakliūni į akiratį, gali patirti įvairių poveikio priemonių. Labiausiai paplitusios – elektrošokas, mušimas guminėmis lazdomis, priverstinis stovėjimas be miego, atleidimas iš darbo, pašalinimas iš mokymo įstaigos, areštas.
„Nerizikuodamas savo ir artimųjų saugumu, kritiškai gali kalbėti tik pačių artimiausių žmonių rate. Sukurta režimui palanki baimės atmosfera. Valia priešintis visiškai palaužta. Niekas nenori tapti aukomis, niekas nenori būti persekiojamas ir žlugdomas už nuomonę“, – pabrėžė pašnekovas.
Nori aplankyti kapus
„Kauno diena“ pasidomėjo, dėl kokių priežasčių Lietuvos gyventojai dabar vykta į Baltarusiją. Savo pastebėjimais pasidalijo ir kai kurių šalia sienos su Baltarusiją esančių Vilniaus rajono seniūnaitijų atstovai.
Pasak Medininkų seniūnaičio Genadijaus Ancukevičiaus, daugelis vyksta aplankyti savo giminaičių: „Tiesa, ne visada pavyksta nuvažiuoti, nes baltarusiai suranda įvairiausių kliūčių prikibti prie dokumentų. Be to, gali pasakyti bet ką – pavyzdžiui, kad dabar uždraustas praleidimas. Pas mus yra iš Baltarusijos atvykusių ir čia šeimas sukūrusių žmonių. Jų vaikai lanko mokyklą, viskas gerai, bet mama, tėtis likę ten. Reikia juos lankyti, reikia ir kapines prižiūrėti. Į kapines stengiasi bent jau kartą per metus nuvažiuoti. Dabar ten jau dėl maisto važiuoti neapsimoka, žmonės sakė, kad kainos jau panašios, be to, yra apribojimų maistui vežti.“
G. Ancukevičiaus teigimu, nors benzinas Baltarusijoje pigesnis, bet jo įvežimas visiškai apribotas. „Anksčiau buvo galima su savimi papildomai vežti ir cigarečių, ir degtinės. Galima sakyti, kad dabar iš tų kelionių žmonės negauna jokios praktinės naudos. Gyvename visai šalia pasienio posto. Kiek pasižiūriu, matau tik automobilius su baltarusiškais numeriais, lietuviškų net nematyti.“
G. Ancukevičiui antrino Laibiškių seniūnaitis Ivanas Veršalovičius: „Anksčiau žmonės važiuodavo degalų, maisto produktų. Dabar niekas nebevažiuoja. Be to, ir daugelis gyventojų seni, jiems sunku net ir į netolimas keliones susiruošti.“
Seniūnaičiai tvirtino, kad neseniai Baltarusijoje vykusios karinės pratybos „Zapad“ judėjimo prie pasienio punktų nepakeitė.
„Viskas vyko įprastai. Buvome perspėti, kad ir NATO vykdys savo pratybas, kad apylinkėse važinės automobiliai su lenkiškais ir vokiškais numeriais. Viskas taip ir vyko. Buvo ramu, jokių provokacijų nepastebėjome“, – prisiminė I. Veršalovičius.
Baltarusiams – pigiau
Iš Kauno autobusų stoties į Baltarusiją susirengusi vykti moteris sakė važiuojanti tvarkyti kapų.
„Gimiau vadinamojoje lietuviškoje saloje. Išvykau mokytis į Lietuvą, pradėjau čia dirbti, o tėvai liko Baltarusijos teritorijoje. Tėtis mirė anksčiau, o mama – neseniai. Važiuodavau aplankyti kartu su anūkais, nes mamai tai buvo didelis džiaugsmas. Dabar liko kapai. Reikia juos prižiūrėti, todėl ir važiuoju į Baltarusiją“, – sakė prisistatyti nepanorusi moteris.
Dar viena Kaune gyvenanti pašnekovė neslėpė sulaukianti iš artimųjų perspėjimų ir priekaištų, kad tokiais neramiais laikais kartais nuvažiuoja į Baltarusijoje esančią gimtinę. Vis dėlto noras aplankyti gimtinę stipresnis.
Vyresnio amžiaus kaunietė pasakojo, kad kelionė į Gervėčius ir atgal kartais būna labai brangi – kaina gali siekti per 200 eurų.
„Apmaudu, kad jokio lankstumo ir geranoriškumo neparodo mūsų transportininkai. Kai prasidėjo Rusijos karas Ukrainoje, buvo panaikintas susisiekimas su Gervėčiais. Tai buvo tikslinis maršrutas Vilnius–Girios, padedantis lietuviams aplankyti to krašto lietuvius. Juk kai kurių ten likę tėvai dar gyvi. Dabar susidariusia situacija, manau, piktnaudžiauja verslininkai. Jei valdžia sudaro kliūčių lietuviams aplankyti lietuvius, verslininkai tokią galimybę sudaro, bet už daug didesnę kainą. Dabar tenka važiuoti komerciniu reisu Vilnius–Minskas, išlipti Ašmenoje. Kadangi reisai komerciniai, bilietų kainos didelės ir kinta – 40, 50, 60 ir brangiau. Kelionė į Gervėčius į vieną pusę yra kainavusi ir 130 eurų. Kreipėmės į kelias Lietuvos institucijas, kad panaikintą maršrutą atstatytų, bet nebuvome išgirsti“, – pasakojo kaunietė.
Pasak jos, baltarusių autobusai veža pigiau, tačiau jų bilietai internetu neparduodami. Jų galima nusipirkti atvykus autobusui, tačiau labai greitai išgraibstomi.
„Išeina taip, kad lietuviai moka brangiai, o baltarusiai – pigiai. Baltarusių autobusai pilni važinėja. Jei reikia, jie skiria ir papildomų reisų. Tai kokios čia sankcijos, jei baltarusiai pilnais autobusais į Lietuvą važiuoja? Vadinasi, sankcijos pritaikytos lietuviams, o ne baltarusiams“, – svarstė pašnekovė.
„Kauno dienos“ duomenimis, iš Vilniaus į Minską kasdien išvažiuoja 24 autobusai – jie išvyksta ir atvyksta maždaug kas pusvalandį. VSAT skaičiuoja, kad iš Baltarusijos per Medininkų pasienio postą į Lietuvą atvažiuoja apie 30 autobusų per parą.
Per „Zapad“ – aktyviau
Pasidomėjome, kaip judėjimas per Lietuvos–Baltarusijos sieną vyko rugsėjo 12–16 d. – Rusijos ir Baltarusijos vykdytų pratybų „Zapad“ metu. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, per penkias dienas iki šių pratybų Lietuvos–Baltarusijos sieną kirto 41 tūkst. 683 žmonės, o per taip pat penkias dienas trukusias „Zapad“ – 46 tūkst. 298 žmonės.
Vien už paspaudimą „patinka“ socialiniuose tinkluose, už tam tikrų portalų skaitymą būsi sumuštas ir atsidursi kalėjime.
VSAT patarėjo Giedriaus Mišučio teigimu, tikėtina, kad pratybų metu kertančiųjų sieną buvo daugiau dėl to, kad kelios pratybų dienos sutapo su savaitgaliu, o savaitgaliais judėjimas sienos kirtimo punktuose visada būna aktyvesnis.
VSAT duomenimis, pastaraisiais mėnesiais atvykstančių į Lietuvą iš Baltarusijos ir išvykstančių į šią šalį yra daugiau, nei šių metų pradžioje. Praėjusį sausį atvykstančių iš išvykstančių buvo beveik 192 tūkst., o praėjusį rugpjūtį – kiek daugiau nei 302 tūkst.
Tokį padidėjimą VSAT atstovas aiškina įprastomis tendencijomis – vasarą visada daugiau keliaujančiųjų nei žiemą.
Kodėl rusiškai?
G. Mišučio paprašėme pakomentuoti baltarusio nusistebėjimą, kad Lietuvos pasieniečiai su baltarusiais ir rusais kalbasi rusiškai.
„Anglų kalba labai tinka, sieną kertančių užsieniečių patikros atvejais VSAT pareigūnai ją renkasi pirmiausia ir su daugeliu užsieniečių šia kalba ir bendrauja. Tačiau būna atvejų, kai vykstantieji per sieną anglų kalbos, kaip ir kitų populiarių užsienio kalbų, nemoka, aišku, kaip ir lietuvių kalbos, gali bendrauti tik rusiškai. Reiktų turėti omenyje, kad Lietuva turi labai ilgas sienas su dviem šalimis, t. y. Baltarusija ir Rusija (sienų ilgis atinkamai 689 km ir 275 km)“, – teigė G. Mišutis.
Jis pabrėžė, kad ES išorės siena, už kurios kontrolę atsako VSAT, iš viso sudaro net 61 proc. viso Lietuvos sienos ilgio.
Pasak VSAT atstovo, natūralu, kad dalis atvykstančiųjų į Lietuvą ir iš jos išvykstančiųjų kalba tik rusiškai.
„Tokių asmenų patikrų metu pasieniečiai privalo įvertinti visas grėsmes, kai asmuo kerta sieną, ypač atvykimo į Lietuvą atvejais. VSAT pareigūnai taip pat detaliai turi patikrinti, ar asmuo atitinka atvykimo į Šengeno erdvę sąlygas ir reikalavimus, kokie jo kelionės tikslai, ar jis turi užtektinai lėšų būti ES, ar nekelia grėsmių ir pan. Tam būtina ne tik patikrinti jo turimus dokumentus, bet ir užduoti papildomų išsamių klausimų. Jei asmuo turi teisę ir visus būtinus dokumentus patekti į Šengeno ervę, aplinkybė, kad jis kalba tik rusų kalba, nėra priežastis jo neįleisti. Dėl to VSAT pareigūnai, kurių dalis moka rusų kalbą, su tokiu asmeniu bendrauja rusiškai, kad galėtų kuo detaliau išsiaiškinti visas jo vykimo aplinkybes, teisėtumą ir priimti sprendimus, ar toks asmuo gali būti įleistas į Lietuvą“, – G. Mišučio teigimu, šis tikslas minėtose situacijose pateisina bendravimą rusiškai nesant kitų galimybių pareigūnams tinkamai atlikti savo darbą užtikrinant ir Lietuvos, ir visos ES saugumą.
VSD: lietuviai Baltarusijoje – priešiškų žvalgybų taikiniai
„Savo teritorijoje Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų neriboja teisės ir kitos normos, jos įprastai veikia agresyviai ir verbuodamos naudoja kompromituojančią informaciją ir šantažą“, – apie būdus, Baltarusijoje pasitelkiamus siekiant priversti asmenis bendradarbiauti su jų tarnybomis, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) Strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Vernickaitė.
– Su kokiomis rizikomis ir kodėl gali susidurti į Baltarusiją vykstantys Lietuvos piliečiai?
– VSD jau ne kartą yra įspėjęs, kad tiek į Baltarusiją, tiek į Rusiją keliaujantys Lietuvos piliečiai susiduria su rizika tapti priešiškų žvalgybų taikiniais. Baltarusijos žvalgybos agresyviai ir aktyviai veikia iš savo teritorijos – nustato į Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius, aiškinasi jų galimybes teikti aktualią informaciją ar vykdyti kitas užduotis ir ieško galimybių juos užverbuoti.
Žmonės paprastai mano, kad priešiškos tarnybos jų neverbuos. Dažnai klaidingai tikima, kad su priešiškomis žvalgybomis gali susidurti tik valstybės institucijose dirbantys ar kariuomenėje tarnaujantys Lietuvos piliečiai. Neabejotina, kad žvalgybų taikiklyje yra valstybės tarnautojai ir kariškai, tačiau nustatyta daug atvejų, kai priešus domino ir asmenys, neturintys leidimų dirbti su įslaptinta ar jautria informacija, nesusiję nei su valstybės tarnyba, nei su kariuomene. VSD patirtis liudija, kad kandidatų verbavimui parinkimas sunkiai nuspėjamas – taikiniu gali tapti ir aukštas pareigas užimantys asmenys, ir darbininkiškų profesijų atstovai. Svarbu pažymėti, kad asmenys verbuojami ne tik tam, kad rinktų priešiškos valstybės žvalgybą dominančią informaciją, bet jiems gali būti pavestos ir kitos funkcijos: atlikti tarpininkų vaidmenį, skleisti gandus, kurti kitas žvalgybų operacijoms palankias sąlygas.
Tikimybė tapti užsienio žvalgybos tarnybų taikiniu ir būti verbuojamu didėja, jeigu žmogus dažnai lankosi Baltarusijoje, turi ten giminystės ar kitokio pobūdžio ryšių, turi ar anksčiau turėjo verslo, mokslo, nekilnojamojo turto ar kitų interesų. Tokie asmenys priešiškų žvalgybos tarnybų vertinami kaip lengvai pažeidžiami, nes jiems galima daryti spaudimą grasinant neleisti atvykti į Baltarusiją.
– Kiek esate užfiksavę atvejų, patvirtinančių, kad rizika yra reali?
– Tokios statistikos VSD neskelbia.
– Kokiais būdais į Baltarusiją atvykstantys Lietuvos piliečiai gali būti provokuojami ar įtraukiami į jų saugumui pavojingas situacijas?
– Dažnai verbavimo situacijos yra kuriamos jau kertant sieną (pavyzdžiui, ieškoma pažeidimų vizų ar kelionės dokumentuose). Kadangi savo teritorijoje Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų neriboja teisės ir kitos normos, jos įprastai veikia agresyviai ir verbuodamos naudoja kompromituojančią informaciją bei šantažą, gali verbuojamiems asmenims pateikti sufabrikuotus kaltinimus dėl kontrabandos gabenimo, sienos kirtimo procedūrų pažeidimų ir pan. Tokiu būdu šie asmenys skatinami bendradarbiauti. Kontaktai su žvalgybos tarnybas dominančiu asmeniu taip pat gali būti užmezgami ir plėtojami, surežisuojant incidentus su vietos teisėsaugos, migracijos ir kitomis institucijomis, konfliktus su nusikaltėliais ir pan. Tokiais atvejais Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos mainais į bendradarbiavimą siūlo tarpininkauti sprendžiant kilusias problemas.
Kontaktai su žvalgybos tarnybas dominančiu asmeniu taip pat gali būti užmezgami ir vystomi surežisuojant incidentus su vietos teisėsaugos, migracijos ir kitomis institucijomis, konfliktus su nusikaltėliais ir pan.
Priešiškos valstybės teritorijoje patariama vengti atsitiktinių pažinčių ir galinčio jus kompromituoti elgesio. Patariama neimti mobiliųjų telefonų ar kitų įrenginių, kuriuose yra asmeninės ar jautrios informacijos.
Kilus menkiausiems įtarimams, kad susidūrėte su bandymu verbuoti, arba įtariate, kad jus ar jūsų organizaciją šnipinėja priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos, nedelsiant informuokite VSD. Mūsų darbuotojai įvertins, ar pavojus yra realus. Laiku informavus VSD, užkertamas kelias verbavimui, bandymams manipuliuoti ar šantažuoti.
Į VSD Pasitikėjimo liniją galima kreiptis e. paštu [email protected], telefonu +370 700 70 007 arba užpildant kontaktų formą VSD interneto svetainėje vsd.lt. VSD užtikrina besikreipiančiųjų konfidencialumo išsaugojimą.
Naujausi komentarai