– Pone G. Mišuti, kuo aiškinate padidėjusį migrantų skaičių?

– Tai retesnės dienos. Dažniausiai šiemet per parą statistikoje vyrauja nuliai. Būna ir vienženkliai skaičiai. Didesnį skaičių sudaro trys grupės po keliolika asmenų, kurios į Lietuvą net neįžengia, kaip dažniausiai būna tokiais atvejais. Pasieniečiai visą Baltarusijos sieną stebi vaizdo stebėjimo sistemomis ir iš karto reaguoja. Tipiniai pavyzdžiai buvo, kai Varėnos ir Lazdijų rajonuose prie sienos priartėjo trys grupės. Dvi iš jų turėjo atsinešusios kopėčias. Tai standartinis atvejis, kai iš Baltarusijos migrantai atsineša ilgas kopėčias, kad pasiektų 4–5 metrų aukštį, kur baigiasi fizinis barjeras su koncertinos ritiniu, atremiamos kopėčios, bandoma jomis lipti, peršokti į Lietuvą ir bėgti toliau į gilumą. Tai nepavyksta, nes pasieniečiai atsiranda dar iki tol, kol jie pasiekia fizinio barjero viršunę. O jeigu ir spėja kažkada peršokti, tai dažniausiai yra sulaikomi.

– Tarpusavyje tos grupės koordinuojasi ar čia yra atsitiktinumas?

– Tai buvo skirtingose vietose, net skirtinguose rajonuose. Viena grupė arčiau Lenkijos sienos, kitos grupės jau šiek tiek toliau. Bendrąja prasme, taip, jos yra koordinuojamos Baltarusijos tarnybų. Baltarusijos pasieniečiai ir kitos tarnybos negali nematyti tų grupių.

– Šį mėnesį Baltarusijos teritorijoje taip pat vyks pratybos „Zapad“. Vis neatmetama, kad gali būti kažkokių provokacijų. Ar yra ruošiamasi kažkam daugiau, galbūt migrantai jau kur nors susirinkę? Ar gali šis įrankis būti išnaudotas pratybų metu?

– Neatmestinas bet koks variantas. Tas įrankis naudojamas jau penktus metus. Mygtukai spaudinėjami tarnybų Baltarusijos pusėje. Yra ruošiamasi patiems įvairiausiems scenarijams. Lietuvos siena su Baltarusija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios saugoma sustiprintu režimu, apsauga vykstant pratyboms bus keliama į dar aukštesnį lygį. Mes esame tam pasiruošę. O kad gali būti įvairių provokacijų, tai tikrai neatmestina.

– Šiuo metu kažko labai išskirtinio nestebite. Dar gana rami situacija?

– Judėjimo Baltarusijos pusėje yra. Tikrai žinoma, kad ten yra migrantų. Kol kas tai sąlyginė ramybė.

Antra tema – GPS signalo trukdžiai Europos oro erdvėje: pavojai ir sprendimai.

Ursulą von der Leyen skraidinęs lėktuvas susidūrė su GPS signalo trikdžiais. Vėliau Bulgarijos valdžia komentavo, kad šiuos trikdžius tyčia skleidžia Rusija. Tai jau nebėra pirmas kartas, kai lėktuvai susiduria su tokiais trikdžiais – tai yra pastebima ir visos Europos oro erdvėje.

Taigi, kokius pavojus kelia šie GPS signalo trikdžiai? Kaip su jas tvarkosi pilotai ir kokie yra galimi sprendimai ir ar tai yra greitai išsprendžiama?

Laidoje – „Žinių radijo“ praktikanto Juliaus Pauliuko kalbinami Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius ir aviacijos ekspertas, civilinės aviacijos asociacijos prezidentas Joris Gintilas.

– Pone D. Kuliešiau, ar yra realus pavojus žmonėms, kurie keliauja lėktuvu?

– Mes turime dvejų metų laikotarpį, kai 2023 metais būtent rugsėjo mėnesį pradėjome fiksuoti navigacijos palydovų signalų trikdžius. Per šį dvejų metų laikotarpį mes skaičiuojame kiekvieną mėnesį apie tūkstantį trikdžių praskrendantiems ir atskrendantiems lėktuvams. Tas intensyvumas yra stipriai išaugęs. Jis yra didelis aviacijos sektoriui. Neigiamas poveikis atsiranda ir Klaipėdos uostui, kur kiekvieną mėnesį yra apie 50 incidentų. Atsiranda neigiamas poveikis pasienyje ant žemės, pvz., ūkininkams, radijo stotims, žmonėms, naudojantiems dronus. Tas neigiamas veikimas iš Rusijos pusės yra išaugęs. Mes šiuos dalykus gebame identifikuoti, užfiksuoti ir į juos reaguoti. Žmonėms dėl šių trikdžių jokio pavojaus kaip ir nėra. Yra neigiamos pasekmės, susijusios su ekonominiais, finansiniais nuostoliais. Reikia įsigyti trikdžiams atsparesnes sistemas. Visa tai yra dideli finansiniai kaštai, bet ne tiesioginė rizika saugumui.

– Ar vyksta bendradarbiavimas tarp valstybių? Ar labiau tik su pasienio valstybėmis, ar bendrai Europos Sąjungoje?

– Lietuvos ir kaimyninių valstybių surinkti duomenys rodo žalingą Rusijos veikimą. Informacija tarptautiniu ir nacionaliniu mastu yra dalinamasi. Vieną dieną trikdžių poveikis būna intensyvesnis, kitą dieną jis būna mažesnis.

Lietuvos ir kaimyninių valstybių surinkti duomenys rodo žalingą Rusijos veikimą.

– Kokiais veiksmais būtų siekiama užkirsti kelią šiems tridžiams? Ar būtų kažkokie techniniai sprendimai?

– Tarptautiniu mastu reikalingi tarptautiniai sprendimai. Rusijos žalinga trikdžių veikla nukreipta ne į vieną valstybę, bet praktiškai visoms Europos Sąjungos valstybėms daromas neigiamas poveikis. Reikia tęsti teisines procedūras, kurios yra jau antri metai pradėtos tarptautinėse organizacijose. Tarptautinių organizacijų procedūrų laipteliai turi būti teisiškai visi praeiti. Techninės priemonės taip pat svarbios – ir taptautiniu mastu, ir nacionaliniu. Šiems sprendimams reikia laiko, finansų. Kai kurie žingsniai yra daromi.

– Ar tokie GPS trikdžiai liks mūsų kasdienybėje, ar bus įmanoma visa tai pilnai sustabdyti?

– Turime būti pasiruošę, kad tokie trikdžiai liks. Kad mes tiems trikdžiams turime būti atsparūs, kad tų trikdžių poveikis gali netgi didėti ir poveikis gali pasireišti daugiau ant žemės mobiliems tinklams ir radijo stotims bei televizijos bokštams. Lietuvos institucijų pareiga yra tas rizikas žinoti, įvertinti ir techniškai pasiruošti, kad jų veiklos tęstinumas būtų užtikrintas.

– Pone J. Gintilai, kaip pilotai reaguoja atsiradus šiems GPS trikdžiams?

– Pirmiausia reikėtų pilotus apmokyti naudotis visomis orlaivyje esančiomis padėties nustatymo sistemomis. Reikia pažymėti, kad aviacija yra gana konservatyvi transporto rūšis. GPS negali būti vienintelis navigacijos šaltinis nustatant orlaivio padėtį. Pats GPS signalas yra pakankamai silpnas ir dažnai be išorinių trikdžių jis gali nusimušinėti. Dėl to kiekvienas orlaivio pilotas naudojasi visomis tuo metu orlaivyje prieinamomis padėties nustatymo sistemomis. Jie yra apmokyti tą daryti.

– Ar yra galimi tokie atvejai kaip kad smarkiai sutrikus GPS signalui, pilotai imtų naudoti popierinius žemėlapius? Sklandė gandai, kad tai nutiko U. von der Leyen skrydžio atveju?

– Man nuskambėjo šiek tiek neįtikinamai. Popieriniai žemėlapiai turbūt yra pati paskutinė orlaivio vadui prieinama priemonė. Kaip minėjau, kiekviename orlaivyje be GPS yra vadinamosios autonominės padėties nustatymo sistemos, kurios veikia inerciniu principu. Tai pagrindinė priemonė, kuri kartu su GPS šiuo metu naudojama komercinėje aviacijoje. Dar yra antžeminės radionavigacinės sistemos, kurios iš esmės skleidžia signalus į orlaivį nuo žemės. Jos padeda orlaivio pilotui orientuotis vykdant tūpimo pratimus, net jeigu ir neveikia GPS signalas.

– Ar yra koks nors realus pavojus žmonėms, keliaujantiems lėktuvu? Ar keleiviai turėtų sunerimti?

– Ne, tikrai neturėtų sunerimti. Aišku, atsižvelgiant į tam tikrą regiono specifiką, geopolitinę padėtį, mes puikiai suprantame, kad dauguma GPS signalų sutrikdymų ateina iš Rusijos, iš Kaliningrado srities. Aviakompanijos ir orlaivių gamintojai yra pakankamai tam pasiruošę. Naudojamos hibridinės orlaivio padėties nustatymo sistemos. Iš esmės GPS veikia kartu su orlaivyje integruotomis autonominėmis sistemomis. Visi orlaiviai, vykdantys komecinį susisiekimą, taip pat turi galimybę naudoti radionavigacines priemones, t. y. gaudyti signalus iš žemės, ir t. t. Net jeigu GPS signalas visiškai nebeveiktų ir nebūtų galimybės jo viso skrydžio metu priimti, tai orlaivio pilotai tikrai yra daugiau nei kompetentingi nuskristi tinkamu maršrutu ir vykdyti nutūpimą. Gali būti niuansų, kai vykdomas tūpimas, ypač naujais orlaiviais, kurie galbūt jau labiau priklausomi nuo skaitmeninių technologijų, kai tūpiama ypač blogomis oro sąlygomis ir tūpiama į mažus aerodromus, kurie neturi radionavigacinės sistemos.

– Kokie galimi techniniai sprendimai, kurie padėtų išvengti šių trikdžių?

– Visų pirma, orlaivio gamintojai, jau atsižvelgdami į padažnėjusius GPS sistemos trikdžius, stiprina signalą, ypač šioje srityje pažengę kariškiai. Taip pat orlaivio pilotai pakankamai detaliai instruktuojami, kaip saugiai vykdyti skrydžius nesinaudojant GPS sistemomis.

Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše: