„Įmonės lėšomis įsivedė sau vandenį“, – nurodė Biržų tarybos narys Audrius Šimas.

Dabar jau STT turės išsiaiškinti, ar „Biržų vandenų“ direktorės ir įtakingo tarybos nario šeimos namus kaime pasiekęs vanduo – skaidrus.

„Nežinau nieko, nebuvau informuotas. Kiek žinau, rudenį buvo pabaigti darbai“, – sakė Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius.

Jaučiasi tarsi iškritęs iš medžio, sako rajono meras, nes savivaldybės vandenų įmonės vadovė vandentiekį į savo namus įsivedė tyliai, ramiai.

„Gyventojai, norėdami įsivesti vandenį, derina tai su „Biržų vandenimis“. Būta atvejų, kai sulaukdavome nusiskundimų, kad leidimai nėra išduodami“, – pridūrė K. Knizikevičius 

Rajono valdžiai turi įtarimų, ar vandentiekis kaime nuo pagrindinės miesto magistralės į privačius namus neatvestas pasinaudojus tarnybine padėtimi ir politiniu svoriu, nes „Biržų vandenų“ direktorės sutuoktinis – tarybos narys, dirbantis ir Kontrolės komitete, ir Etikos komisijoje. Jei įtarimai pasitvirtintų, tai išeitų, kad į sodybą vedamas vandentiekis į akis pašaliniams nekrito ir šeimai, palyginus su realia kaina, kainavo mažai.

„Taip, apie tai kalbant tai 300 su viršum metrų, už kuriuos sumokėta 2900 ir pereita per regioninį kelią prastūmimo būdu“, – sakė A. Šimas.

A. Šimas paaiškino, kaip pagrindinio kelio dėl vandentiekio nereikėjo kasinėti, esą vamzdis buvo kitaip kišamas po žeme.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jis buvo parstumtas, samdyta firma, kuri prastūmė vamzdį ir tokia kaina sumokėta 2,9 tūkst. už viską, su projektavimu, su visais darbais. Čia juokinga, paklauskite, kurio nors Biržų gyventojo, kuriam reikia atsivesti 100 m ir kiek kainuoja trasos atsivedimas“, – pridūrė A. Šimas.

Rajono valdžia įtaria, kad vandentiekis į vandenų direktorės namus atvestas ne tik pusvelčiui, bet didžiąją išlaidų dalį padengus tiems patiems „Biržų vandenims“. Bendrovės direktorė pastarąsias dienas turi nedarbingumo pažymėjimą, telefonu – metamų įtarimų nepriima.

„Tiesiog tegul pirma žmonės ir savivaldybė gauna oficialų atsakymą, ką jie nori, tada žiūrėsime“, – aiškino ji.

Rajono meras jau kreipėsi į STT ir pats laukia nesulaukia vandenų direktorės pasiaiškinimo. Biržuose daugiau kaip pusė gyventojų gauna vandenį centralizuotai, kaimiškose vietose vandenį iš šulinio semia daugiau kaip pusė. Eilėje dėl centralizuoto vandens laukia gyvenvietės.

„Tai yra regioninės plėtros programos, būtent pagal kurias yra numatyta plėtra gyvenvietėse, kuriose ne mažiau kaip 200 gyventojų“, – aiškino meras K. Knizikevičius.

Vandentiekio į privačius namus plėtrą vykdo pati vandenų bendrovė savo apyvartinėmis lėšomis ir užsakovų pinigais. 

„Aš žinau, kad kaimynai toje pusėje neturi vandens ir įsivesti jokio šanso neturi nė iš niekur. Gilina šulinį, to vandens vis tiek nėra“, – sakė Biržų rajono gyventojas Antanas.

Karstiniame regione vanduo apskritai yra didelė vertybė.

„Nėra vandens, čia karstinė zona, vieną dieną yra vanduo, nuėjai į dušą, nusimuilinai, nėra vandens. Pažiūri į šulinį – tuščias“, – pasakojo Biržų rajono gyventojas.