Klaipėdos universiteto statybos galėtų padaryti perversmą

„Vengrijos universitetai pritraukia privatų kapitalą, turi aukštos klasės viešbučių. Gaudami papildomų lėšų, jie investuoja į savo infrastruktūrą“, - sakė savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Savivaldybė gina savo sprendimą dėl išduoto leidimo statybai Klaipėdos universiteto (KU) pašonėje.

Leidimas – teisėtas

Meras Rimantas Taraškevičius liepė dar kartą išnagrinėti, ar teisėtai buvo duotas leidimas statybai Herkaus Manto g. 84.

Mero nuomone, svarstant klausimą padaryta esminė klaida – traktuojama, kad detaliaisiais planais buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties į komercinę, todėl neteisėtai duotas statybos leidimas.

Nė viename iš patvirtintų žemės sklypo Herkaus Manto g. 84 detaliųjų planų nebuvo ir nėra pakeistos sklypo ribos ir žemės naudojimo būdas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje šio sklypo paskirtis įregistruota kaip kitos paskirties (socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti). Tačiau pagal teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus žemės sklypo naudojimo būdas įvardintas kaip visuomeninės paskirties teritorija. Šiame žemės sklype buvo ir yra įvairios paskirties pastatų, pradedant tiesioginei universiteto veiklai reikalingais pastatais, baigiant degaline, parduotuve ir pan.

2003 ir 2004 m. patvirtintuose KU žemės sklypo detaliųjų planų pakeitimuose buvo keičiama ne viso sklypo, o tik nedidelės jo dalies naudojimo būdas, numatant galimybę statyti komercinį paslaugų centrą su auditorijomis.

„Esu įsitikinęs, kad 2004 m. rugpjūčio 30 d. savivaldybė KU auditoriniam korpusui su paslaugų centru ir kitomis patalpomis II statybos etapui vykdyti statybos leidimą išdavė teisėtai, - rašo miesto vadovas. - Mano įsitikinimu, statybos KU teritorijoje organizavimo klausimas galėtų būti viešojo ir privataus sektoriaus vystymo partnerystės Lietuvoje pavyzdys. Užsienio šalyse šioje srityje yra sukaupta geros patirties, siekiama skatinti privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą gerinant viešosios infrastruktūros ir viešųjų paslaugų kokybę. Mūsų valstybėje ši veiklos sritis sunkiai žengia pirmuosius žingsnius. Trūksta įstatyminės bazės, patirties, be to, geranoriškumo bandant pritraukti privataus kapitalo lėšas. O juk nuolat augantis viešosios infrastruktūros ir viešųjų paslaugų tobulinimo ir plėtojimo poreikis susiduria su ribotomis valstybės galimybėmis skirti šiam tikslui pakankamą finansavimą. KU, siekdamas įgyvendinti savo tikslus, bando ieškoti įvairių finansavimo šaltinių. Manyčiau, kad Audito komitetas galėtų vertinti statybas KU teritorijoje platesniame kontekste“, - rašoma R.Taraškevičiaus Vyriausybės kancleriui A.Kaminskui ir Audito komiteto pirmininkui A.Skardžiui išsiųstame rašte.

Didins algas

Praėjusią savaitę vyko seminaras, kuriame kultūros darbuotojai diskutavo apie situaciją Klaipėdos mieste. Yra sudaryta darbo grupė, kuri turi įvertinti visus siūlymus ir parengti tolimesnes strategines kryptis kultūros srityje. Politiniu lygiu bus svarstoma galimybė didinti kultūros darbuotojų atlyginimus. Dabar kultūros darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių. Savivaldybė taip pat ieškos būdų kultūros programoms remti. Šiemet kultūros programoms remti skirta apie 300 tūkst. litų. Ketinama ieškoti galimybių, kad miestas galėtų pirkti daugiau tokių programų.

Vargas dėl „Sodžiaus“

Spalio 24 d. „Sodžiaus“ kavinei uždrausta prekiauti alkoholiu. Taip pat uždrausta gaminti valgį. Dabar vieni gyventojai džiaugiasi, kad gali išsimiegoti, nes „Sodžiuje“ nebetriukšmaujama. Kiti, studentai, ragina merą kuo greičiau atidaryti šią įstaigą.

- Sunku patenkinti visų interesus, bet mūsų nuostata – tokios veiklos gyvenamuosiuose rajonuose neturėtų būti, - sakė J.Simonavičiūtė.

Ieškos naujo administratoriaus

Senamiesčio verslininkai susitikime su miesto valdžios atstovais vėl turėjo nemažai klausimų. Verslininkai norėtų, kad būtų panaikinta bankrutuojanti įmonė „Klaipėdos senamiesčio valdos“ ir vietoj jos įsteigta seniūnija. Taip pat prašė padėti įsteigti bendrijas.

Dėl seniūnijų steigimo yra atlikta galimybių studija, kuri nustatė, kad Klaipėdoje seniūnijų steigti nereikia. Savivaldybė norėtų, kad būtų įsteigta viešoji įstaiga, kuri atliktų administratoriaus funkciją. Tokios įstaigos dalininkai galėtų būti suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, patys senamiesčio verslininkai. Bendrovė „Senamiesčio valdos“ bus likviduota. „Tuo tarpu bendrijų kūrimas yra pačių gyventojų reikalas“, - priminė administracijos direktorė.