Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) – komos būsenos. Valdininkai nebegali normaliai dirbti, nes visas jų mintis užvaldė klausimas, ar ministerija tikrai išsikels į Kauną. O ką tuomet daryti jiems?
Prisiminė N.Chruščiovo laikus
Keletas ŽŪM darbuotojų dar prisimena Nikitos Chruščiovo laikais vykdytą "reformą", kai ministerija buvo perkelta į Dotnuvą (Kėdainių r.), o po keleto mėnesių – atgal į Vilnių.
Būtent su šiuo kuriozu jiems asocijuojasi naujojo ministro Kazimiero Starkevičiaus noras visą valdininkų armiją perkelti į Kauną.
"Kai mus į Dotnuvą iškėlė, K.Starkevičiui buvo gal šešeri. Tai jam, žinoma, da lampački, – ironizavo ŽŪM tebedirbanti Leonija Buzienė.
Moteris prisiminė, kad darbas Dotnuvoje buvo panašesnis į tragikomediją nei į žemės ūkio sektoriaus priežiūrą.
"Mums Kėdainiuose buvo pastatyti du tušti namai, vienas jų mums vos neužgriuvo ant galvų. Ryte autobusais važiuodavome į Dotnuvą, vakare – atgal į Kėdainius. Per mėnesį komandiruočių išlaidos padidėjo tris ar keturis kartus", – N.Chruščiovo laikus prisiminė L.Buzienė.
Koridoriuose – niūrios nuotaikos
Laikinai ŽŪM dirbanti L.Buzienė – vienintelė iš dienraščio kalbintų ministerijos darbuotojų, nepabūgusi kalbėti viešai. "Aš nieko nedarysiu (kai ŽŪM bus perkelta į Kauną – red. past.). Nors irgi galėčiau važiuoti į Kauną. Rokuose yra mano tėviškė, K.Starkevičiaus – irgi", – geros nuotaikos nestokojo pašnekovė.
Saugodami savo darbo vietas ir veikiausiai bijodami patekti į naujosios valdžios nemalonę, kiti valdininkai prašė neminėti jų pavardžių.
ŽŪM koridoriuose galima pastebėti gana neįprastą sambrūzdį. Valdininkai zuja pirmyn atgal, vietomis prie kabinetų jau puikuojasi dėžės, į kurias sukrauti ministeriją paliekančių tarnautojų daiktai.
Populiariausia diskusijų tema – ne žemės ūkio aktualijos ir ne naujasis ministras, o planuojamos įkurtuvės Kaune.
"Tuoj visi koridoriai ministerijoje kvepės valerijono lašais", – padėtį apibūdino dienraščio kalbinti ŽŪM tarnautojai.
Dienraščio žiniomis, daugelis ministerijos darbuotojų jau skaičiuojasi neišnaudotas atostogų dienas. Tikimasi, kad netrukus ŽŪM valdininkai pradės masiškai atostogauti.
Vis dėlto nemažai klerkų ryžtųsi kasdien važinėti iš Vilniaus į Kauną ir atgal. "Su žemės ūkio specialisto kvalifikacija lengvai darbo nerasi. O dar kai tokia ekonominė padėtis... Taigi ruošiuosi kasdien važinėti į Kauną. Vaikus į mokyklą leisti reikia, valgyti irgi reikia", – atsiduso viena dienraščio kalbinta valdininkė.
Labiausiai nerimauja vyresnio amžiaus tarnautojai. Jiems, skirtingai nei jaunimui, prisitaikyti prie pakitusios darbo aplinkos būtų kur kas sunkiau. "Negi 3 tūkst. žmonių kasdien į Kauną važinės? Aišku, kai kurie važinės. Į traukinius visi netilps", – liūdnai juokavo pašnekovai.
Komandiruotės kainuos brangiau
Kalbinti ŽŪM valdininkai taip pat pabrėžė, kad ministeriją perkėlus į Kauną keleriopai išaugs komandiruočių išlaidos. Mat klerkams teks kasdien kursuoti tarp Kauno ir Vilniaus, kur įsikūrusi didžioji dalis įstaigų, su kuriomis būtina dirbti.
Be to, pabrangs ir valdininkų kelionės į užsienį, mat, pavyzdžiui, į Briuselį iš Kauno nenuskrisi – teks pirmiausia keliauti į sostinę.
Nutarus ŽŪM kraustyti į laikinąją sostinę, nemaža dalis ministerijos ir jai pavaldžių darbuotojų išeitų iš darbo. Kiek valstybei kainuotų išmokėti išeitines kompensacijas šimtams valdininkų – galima tik įsivaizduoti.
Ministerijoje sklando gandai, esą ŽŪM į Kauną kelti skatina dar vienas motyvas – milžiniška nekilnojamojo turto vertė. Kalbama, kad naujoji valdžia numato išparduoti ŽŪM naudojamą turtą, galbūt – ir pagrindinį ministerijos pastatą Gedimino prospekte.
K.Prunskienė – prieš
Ketinimams perkelti ŽŪM į Kauną priešinasi ir šiandien kėdę K.Starkevičiui užleidžianti laikinoji ministrė Kazimira Prunskienė.
"Žemės ūkio ministerija, siekdama geresnio veiksmų koordinavimo, prieš pusantrų metų įsteigė Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais skyrių Kaune, kurio šiuo metu pakanka, o reikalui esant jį galima ir plėsti", – teigiama vakar ŽŪM išplatintame pranešime.
K.Prunskienės manymu, ministerijos perkraustymas į laikinąją sostinę ne tik nesutaupys pinigų, bet netgi pridarys daugybę nereikalingų išlaidų.
"Kalbant apie ministerijos, kaip administracines funkcijas atliekančios institucijos, kėlimą į Kauną, reikia suprasti, kad dauguma ministerijos vadovų turėtų kasdien važiuoti į sostinę Vilnių, nes tik čia įmanomas funkcionalus administracinis komunikavimas su kitomis institucijomis, Vyriausybe, Seimu, ministerijomis ir t. t. Kita vertus, didžioji dalis dabartinių ministerijos patalpų suremontuotos, pritaikytos darbui, aprūpintos reikalingomis komunikacijomis. Visa tai perkelti į kitą miestą kainuotų labai brangiai, o specialistų aprūpinimas gyvenamuoju plotu arba kasdienis jų važinėjimas į Kauną pridėtų antra tiek", – sakoma pranešime.
Kazys Starkevičius, paskirtasis žemės ūkio ministras:
Pirmiausia bus atliktas auditas: ką mes turime Vilniuje, kaip galime persikelti. Tikslas – maksimaliai panaudoti ir Žemės ūkio universiteto bazę Kaune. Viskas bus žiūrima. Daugelis įstaigų dubliuoja viena kitos funkcijas – gal ir čia kažką galima išspręsti. Po audito nuspręsime. Galutinis rezultatas – kas ir kokios tarnybos važiuos į Kauną – paaiškės kovą.
Viską reikia skaičiuoti į priekį, žiūrint, ar mes ateityje teiksime geresnes paslaugas, ar ūkininkams bus patogiau. Jeigu pradėsime skaičiuoti nuo valdininkų, tikrai nieko nepadarysime. Reformos tikslas – gerinti paslaugų kokybę ir priartinti ŽŪM prie ūkininko.
Mums pritaria ir ūkininkai, ir kaimo bendruomenės. Didžiausio pasipriešinimo sulaukiame iš valdininkų, o šiems algas moka mokesčių mokėtojai, kuriems mes tarnaujame. Valdininkai tarnauja ūkininkams, o ne ūkininkai valdininkams. Beje, lig šiol Lietuvoje buvo atvirkščiai.
Galima galvoti ir apie tam tikras kompensacijas darbuotojams už transporto išlaidas. Daugelis žmonių migruoja: dirba ir Vilniuje, ir Kaune. Jeigu nevalstybinėse įstaigose dirbantys žmonės gali važinėti, kodėl valstybinių įstaigų darbuotojai to negali? Juo labiau, netrukus bus greitasis traukinys Vilnius–Kaunas. Dabar, manau, daugelis darbuotojų, važiuodami iki Vilniaus centro, sugaišta ilgiau, nei sugaištų važiuodami į Kauną.
Tai, ką darome Lietuvoje, nenauja. Taip yra ir, pavyzdžiui, Vokietijoje, Norvegijoje, Estijoje. Viskas bus skaičiuojama. ŽŪM perkėlimo balansas neturi būti minusinis, jis turi būti su pliuso ženklu.
Skaičiai
352 – tiek žmonių dirba ŽŪM
1451 – tiek jų dirba įstaigose prie ministerijos
1185 – tiek valdininkų dirba sostinėje įsikūrusiose ŽŪM pavaldžiose viešosiose įstaigose
578 – tiek darbuotojų Vilniuje turi ŽŪM pavaldžios biudžetinės įstaigos
Naujausi komentarai