Nors daugelis žmonių įpranta skųstis per daug lietingu ir šaltu pavasariu bei nepakankamai šilta vasara, taip yra tik todėl, kad gyvename per daug gerai. Taip teigia klimatologė Audronė Galvonaitė. Jos nuomone, dėl neįprastai šiltų vasario ir kovo mėnesių žmonės tikisi, kad vidurvasaris Lietuvą pasieks jau gegužę, nors iš tiesų, anot klimatologės, turėsime lietuvišką vasarą.

„Jeigu kalbėsime apie birželį, numatyta, kad jis bus gana lietuviškas. Vidutinė birželio mėnesio temperatūra yra apie 15,4 laipsnių šilumos. Lietaus turėtų būti šiek tiek mažiau. Įprastai būna 68 mm kritulių, arba 7 kibirai, į 1 kv. m. Vasara numatoma lietuviška. Negali būti, kad ji bus vientisa, pavyzdžiui, vien tik labai šilta. Vidutinė vasaros temperatūra bus 16,1 laipsnio šilumos“, – LRT Radijui sako A. Galvonaitė.

– Gegužės mėnesį bent jau tie, kurie atostogavo, sakė, kad nebuvo jokios galimybės nuvažiuoti prie jūros, žmonės šalo, buvo daug lietaus. Ar toks gegužės mėnuo – išskirtinis?

– Gegužės mėnuo visų pirma yra tik vidurio pavasario mėnuo. Dėl to, kad perverčiame kalendoriaus lapelį, laikotarpiai nepasikeičia. Pavasaris prasidėjo vasario mėnesį. Tuomet visi taip įsijautė į tą pavasarį, kad dabar turėjo būti mažiausiai vidurvasaris. Dėl to visi baisiausiai nepatenkinti. Kai aš paklausiu, kiek yra pavasario mėnesių, man pagal kalendorių žmogus išvardija: kovas, balandis, gegužė. Klausiu – tai kuris buvo blogas? Kovo mėnuo buvo 5 laipsniais šiltesnis, negu turėtų būti Lietuvoje. Tai buvo jau, galima sakyti, brandaus pavasario mėnuo.

– Bet daug kas jau tada sakė, kad, ko gero, atsirūgs tas šiltas kovas.

– Kol kas dar niekas neatsirūgsta ir niekas nesurūgo. Balandis buvo 1,5 laipsnio šiltesnis, gegužės vienintelis antras dešimtadienis buvo truputėlį vėsesnis. Pirmas buvo šiltesnis, bet mes nieko neprisimename.

– Kodėl taip yra? Kodėl esame linkę prisiminti blogesnius orus?

– Nežinau. Turbūt todėl, kad Lietuvoje žmonės iš viso yra viskuo nepatenkinti, o orais – šventai nepatenkinti.

– Bet kaip būti patenkintam? Praėjusią savaitę, trečiadienį, atostogavau, sėdėjau kaime Molėtų rajone. Visą dieną lijo, termometras rodė 9 laipsnius šilumos. Visą dieną kūrenome židinį.

– Tai yra pavasaris.

– Kažkoks siaubas.

– Siaubas? Balandžio mėnesį seniau būdavo sniego. O dabar? Tai jau pamiršome. Kovo mėnesį, kuris dabar buvo 5 laipsniais šiltesnis, būdavo storiausia sniego danga. Vėl negerai.

Žmogus pasisodino kovo mėnesio pradžioje svogūnus ir manęs klausė, kas dabar bus. Kada yra „cibulinė“? Per Stanislovą, t. y. gegužę. Kur visi puolame? Turbūt esame nepatenkinti tik dėl to, kad gyvename per daug gerai. Žinote, ką senovėje sakydavo apie lietų? Lietus iki Joninių – maitina, lietus po Joninių – tik naikina derlių. Lietus, kuris lijo dabar, yra į naudą, nes ir žolės, ir kai kurie augalai, kurie buvo pasodinti ir pasėti laiku, gerai augo.

– Ar ne per mažai buvo to lietaus?

– Pavasario pradžioje kilo didžiulė panika, nes išdžiūvo žmonių šuliniai, kilo sausra, upės buvo nusekusios, nes per žiemą nebuvo sukaupta nei ledo, nei sniego. Jau buvome pradėję kalbėti apie tai, kad gali kilti labai rimtas reiškinys – sausra arba sausringi laikotarpiai. Tai, kad paskui pradėjo lyti ir kai kuriais mėnesiais lijo pakankamai, yra tik į naudą, nes buvo sukaupta vandens visai vasarai.

Pastaruoju metu vyrauja šiluma ir visi įsijautė į vasarą, vasariškus orus. Trečiadienį jau pranašaujami gerokai vėsesni orai. Vadinasi, vėl bus pavasaris. Man atrodo, kad visą vasarą turėsime labai panašią. Pagal amerikiečių prognozes, kurios jau buvo pakeistos tris kartus, iš pradžių vasara buvo numatyta labai karšta vasara. Dabar ji sugrįžo prie natūralios, artimesnės lietuviškai vasaros. Manau, kad turėsime ne vientisą vasarą, kaip turėdavome, bet bus „amerikietiškieji kalneliai“: 30 laipsnių šilumos, 16 laipsnių, vėl 30 laipsnių.

– Tokie temperatūrų svyravimai buvo ir gegužės mėnesį. Ryte būdavo 17 laipsnių šilumos, o po pietų – 10 laipsnių.

– Taip, tokių kontrastų, vadinamų tarppariniais temperatūros kontrastais, Lietuvoje pasitaikydavo retai. Būdavo vieną dieną šokteli, o po to vėl užsilaiko stabili temperatūra. Dabar jie pasikartoja vis dažniau. Pavyzdžiui, jeigu žiemą seniau būdavo du arba trys atlydžiai, tai dabar buvo dvi arba trys šaltos dienos – buvo nuolatiniai atlydžiai.

Matote, vyksta labai dideli klimato pasikeitimai. Tampa labai sunku prognozuoti ilgalaikius procesus. Lietuva nesiima to daryti, nes mūsų turima technika tam netinka. Mes darome vidutinio ilgumo prognozes. Beje, imant 15-os pastarųjų metų temperatūras matyti, kad birželio mėnuo tik 2013 m. buvo 2,5 laipsnio šiltesnis. Beveik visi birželio mėnesiai minėtu laikotarpiu buvo arba panašūs, kaip turi būti Lietuvoje, arba vėsesni. Taip pat buvo ir su geguže.

– Atrodo, tarsi ir pavasaris šaltas, ir vasaros kai kuriems jau per vėsios, bet klimatologai paskui pasako, kad metinė vidutinė temperatūra buvo aukštesnė, nei įprasta. Kaip būtų galima tai paaiškinti?

– Esame tikrai išbalansuoti. Tai minėti „kalneliai“ – vasario mėnesį jau įsijaučiame į pavasarį ir pradedame galvoti, kad dabar turėtų būti vidurvasaris. Gegužės mėnesį buvo vėsu ir kai kuriems vėl reikėjo įsijungti šildymą, nes susikaupė gana didelė drėgmė. Be to, buvo gana vėsios naktys. Ta vėsa ir drėgmė, ypač namams, suteikia nemalonų drėgmės jausmą. Kambariuose buvo ne tiek šalta, kiek drėgna. Vos truputėlį įjungus šildymą, dingsta drėgmė ir pasidaro jauku.

– Mano močiutė, kai vasaras vaikystėje leisdavau kaime, gana dažnai pakurdavo pečių.

– Tai tam, kad būtų panaikintas drėgmės jausmas. Kai jį panaikini, namuose iš karto pasidaro šilčiau. Tai visai nereiškia, kad buvo labai šalta.

– Per žinias girdime pranešant apie anomalius reiškinius Indijoje. Ten nuo karščio žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Pasiekti rekordiniai karščiai – 48 laipsniai. Kaip Jūs, klimatologai, aiškinate tokius karščius?

– Įvairiose vietose anomalijos bus dažnesnės, stipresnės. Ekstremalesni reiškiniai sukels daug daugiau katastrofų. Kodėl dabar taip vyksta Indijoje? Nes Ramiajame vandenyne pradeda formuotis reiškinys „El Nino“. Tai vyksta, kai vandenyno paviršius labai stipriai įšyla ir bariniai centrai, sukeliantys bendrą atmosferos cirkuliaciją, pasislenka iš savo vietų. Kaip visuomet juokauju – jeigu užgirdai, kad Australijoje dega miškai ir yra labai karšta (šiuo metu tokios pat anomalijos vyksta Indijoje, plūsta karščio bangos, beje, sukeliančios ir drėgmę, nes kyla musonai), vadinasi, tuo pat metu užgirsi, kad Amerikoje vyksta didžiausios liūtys ir nuošliaužos.

– Ar tai gali kaip nors atsiliepti Lietuvai?

– Žinoma, mes esame pasaulio dalis, todėl kažkokį poveikį turi. Jeigu bendra atmosferos cirkuliacija pasiskirsto viename pasaulio pakraštyje, tai ji pastumdo ir visus kitus barinius centrus. „Amerikietiški kalneliai“ – karščio ir vėsos kartojimasis – yra šio reiškinio dalis. To dalis yra ir kiti su klimato kaita susiję procesai. Jie iš tikrųjų įvyks. Jeigu užgirstame, kad visa Australija skęsta, Amerikoje būna galingos sausros. Tokie dalykai tikrai kartosis. Lietuvoje ekstremalūs reiškiniai darysis ekstremalesni, pavojingesni. Gal pasikartojimas nebus dažnas, bet, jeigu jau trenks, tai trenks.

– LRT Radijo klausytoja domisi, kodėl nėra pranešama, kada bus magnetinės audros ir kaip joms pasiruošti?

– Galiu pasakyti, kad tai – ne mūsų objektas, ne meteorologinis objektas. Tai yra astrofizikų, astronomų nagrinėjamas objektas. Jie stebi saulėje vykstančius procesus ir jie turėtų pranešti apie artėjančias magnetines audras, kitus reiškinius. Kad šie reiškiniai veikia žmogų, jau patvirtinta, bet tai – ne meteorologų darbas.

– Kitas LRT Radijo klausytojas pastebi, kad radijuje ir televizijoje pranešamos orų prognozės nėra visai tikslios, nes prognozuojama, jog „visoje Lietuvoje“ lis, tačiau tą dieną lyja tik dalyje šalies ir pan. Jo nuomone, būtų patogu nurodyti, pavyzdžiui, kada lietus pasieks Vilnių. Kaip galėtumėte tai komentuoti?

– Visų pirma, prognozės, kurios yra skelbiamos per radiją, televiziją ir laikraščiuose, ne visos yra parengtos mūsų [Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos – LRT.lt].

Jeigu prognozę paima iš mūsų, tai labai dažnai žiniasklaidos priemonės atsisako ją patikslinti. Sinoptikai dažnai sako – reikia patikslinti prognozę, nes kažkas pasikeitė. Pati tai matau. Kartais apsirengi, tik išeini, žiūrėk, jau pasikeitė. Atrodo, norėtųsi patikslinti, bet žurnalistai atsako – mes jau įrašėme.

Žurnalistų darbas iš tikrųjų sukelia ažiotažą. Prieš savaitę pas mane atėjo moteris. Ji klausia – kodėl vėluoja vasara? Tai paskelbė visuose kanaluose. Atleiskite, žmonės iš karto supranta, kad prasideda pasaulio pabaiga ir nebus vasaros. O po pokalbio su manimi paskelbia – vasara bus tik rugpjūtį.

– Bet Jūsų turbūt daug kas klausinėja.

– Nuolat klausinėja. Dar norėčiau pasakyti – jeigu norite tiksliau pasižiūrėti, kada pro jus praeis frontas, užtenka pažvelgti į mūsų skaitmeninę orų prognozę. Ten prognozė parodyta valandomis. Jeigu reikia konkretaus miesto, galite jį pasirinkti. Skaitmeninė prognozė parodys, kurią valandą kas įvyks. Nueikite į meteo.lt

– Kiek tikslios šios skaitmeninės prognozės valandomis?

– Gana tikslios, jeigu neįvyksta kažko radikalaus. Orai priklauso nuo daugybės faktorių, kurie veikia orus ir yra nenuspėjami, nenusakomi, neprognozuojami. Tai gali būti įvairios avarijos, gaisrai, vulkanų išsiveržimas. Visa tai gali iškreipti prognozes, bet iš tiesų jos yra gana tikslios.

– Kokia mūsų laukia vasara?

– Jeigu kalbėsime apie birželį, numatyta, kad jis bus gana lietuviškas. Vidutinė birželio mėnesio temperatūra yra apie 15,4 laipsnių šilumos. Lietaus turėtų būti šiek tiek mažiau. Įprastai būna 68 mm kritulių, arba 7 kibirai, į 1 kv. m.

Vasara numatoma lietuviška. Negali būti, kad ji bus vientisa, pavyzdžiui, vien tik labai šilta. Vidutinė vasaros temperatūra bus 16,1 laipsnio šilumos. Lietaus numatoma šiek tiek mažiau, negu turėtų būti. Per vasarą [vidutiniškai] iškrenta maždaug 223 mm kritulių.