Seimas privalo įvykdyti Konstitucijos reikalavimą atleisti kadenciją baigusį Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininką. Priešingu atveju parlamentarai nukryptų nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, o Seimo nario mandatas būtų naudojamas nepaisant Konstitucijoje nustatytų reikalavimų.
 
Taip penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Prezidento Valdo Adamkaus prašymą išaiškinti, ar Seimas nepažeidžia Konstitucijos, beveik metus neatleisdamas iš pareigų kadenciją baigusio AT pirmininko Vytauto Greičiaus.
 
„Tais atvejais, kai yra nustatytas objektyvaus pobūdžio faktas, kad įstatymu nustatytas AT pirmininko ar šio teismo skyriaus pirmininko įgaliojimų laikas yra pasibaigęs, nėra jokių konstituciškai pateisinamų aplinkybių, dėl kurių pirmininko neatleidimas iš pareigų pasibaigus įstatymo nustatytam jo įgaliojimų laikui būtų suderinamas su Konstitucija“, - teigiama KT išaiškinime.
 
KT priminė savo prieš trejus metus priimto nutarimo dalį, kurioje be kita ko nurodoma, kad tais atvejais, kai Prezidentas kreipiasi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, nes pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas, Taryba privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų yra kadencijos pasibaigimo faktas. Jeigu jis yra, Teisėjų taryba privalo patarti Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų.
 
Pabrėžta, kad Teisėjų taryba negali nepatarti Prezidentui atleisti teisėjo iš pareigų, jeigu jo įgaliojimai iš tiesų pasibaigę, o valstybės vadovas, gavęs tokį patarimą, privalo atleisti atitinkamą teisėją iš pareigų. Jeigu atleidžiamas kadenciją baigęs AT pirmininkas ar teisėjas, tuomet Prezidentas privalo teikti jį Seimui atleisti.
 
„Konstatuotina, kad tokiais atvejais pagal Konstituciją tą teisėją atleisti yra privaloma“, - nurodo KT.
 
Nurodoma, kad skiriant teisėją turėtų būti žinoma, kokia bus jo įgaliojimų trukmė, kad ji negali priklausyti nuo teisėją paskyrusių valstybės valdžios institucijų būsimų sprendimų, grindžiamų laisva nuožiūra. KT  konstatavo ir tai, kad „konstituciškai pateisinama pratęsti teisėjo įgaliojimus tik tuo atveju, kai tai yra būtina, kad būtų baigtos nagrinėti jo pradėtos nagrinėti bylos, tačiau ši išimtis nereiškia, esą gali būti pratęsiami teismų pirmininkų ar teismų skyrių pirmininkų įgaliojimai“.
 
Aiškindamas Seimo teises ir pareigas atleidžiant kadenciją baigusį AT pirmininką, KT nurodė, kad Seimo nariai pagal Konstituciją turi laisvą mandatą, tačiau tokio mandato esmė – parlamentaro laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant imperatyvaus mandato, teisės atšaukti Seimo narį. „Seimo nario laisvas mandatas negali būti tapatinamas su Seimo nario laisvu veikimu vien savo nuožiūra, ignoruojant Konstituciją, nes tarp Seimo nario nuožiūros bei sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų bei jos saugomų ir ginamų vertybių negali būti atotrūkio“, - pabrėžė KT.
 
Jis pažymėjo, kad parlamentaro laisvas mandatas „negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad būtų priimti sprendimai, nesuderinami su Konstitucija“. Todėl Seimo nariai, kad ir turėdami laisvą mandatą, privalo paisyti Konstitucijos.
 
„Taigi nei Seimas, nei Seimo nariai negali ignoruoti ne tik Konstitucijos, bet ir įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio AT pirmininko ar šio teismo skyriaus pirmininko įgaliojimų trukmę“, - nurodoma KT išvadoje.
 
V.Greičius jau nuo praėjusių metų liepos nebeturi AT pirmininko įgaliojimų, bet Seimo narių dauguma atsisako balsuoja už jo formalų atleidimą iš šių pareigų, nors Prezidentas net kelis kartus teikė šį klausimą parlamentarams svarstyti.