Dėl to į KT kreipėsi opozicijai priklausantys parlamentarai.
Anot jų, pernai spalio 21 dieną priimtas Seimo nutarimas dėl J. Sabatausko paskyrimo KT teisėju gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintiems reikalavimams, keliamiems šio teismo teisėjams.
Pagrindiniame šalies įstatyme numatyta, jog KT teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Skundo autorių teigimu, J. Sabatauskas neturi dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Anot jų, sąvoka „teisinis darbas“ KT jurisprudencijoje vartojama, kai kalbama apie darbą pagal teisininko profesiją, tai yra turint teisininko profesinę kvalifikaciją, suteikiamą įgijus aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Skunde nurodoma, kad teisininko profesija neatsiejama nuo aukštojo teisinio išsilavinimo, o teisiniu darbu negali būti vadinamas darbas einant tokias pareigas ar verčiantis tokia veikla, kurioms nėra būtina teisininko profesinė kvalifikacija.
Tuo metu J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 metais ir nuo to laiko ėjo tik Seimo nario pareigas. Šioms nekeliamas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą.
„Asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 metų spalio 21 dienos nutarimas, kuriuo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja minėtoms Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms“, – nurodoma kreipimesi į KT.
BNS rašė, kad pernai spalio 21 dieną Seimas KT teisėjais paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką bei ilgametį parlamentarą, buvusį socialdemokratą J. Sabatauską. Vėliau iš antro karto į šį teismą paskirtas ir mokslininkas Haroldas Šinkūnas.
J. Sabatauskas žurnalistams yra sakęs, kad atitinka reikalavimą dėl teisinio darbo patirties, nes Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, be kitų, įrašyti ir Seimo nariai.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus pateikė jo partijos kolega Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas. Rugsėjį J. Sabatauskas išstojo iš Lietuvos socialdemokratų partijos.
Jis į Seimą renkamas nuo 2000 metų.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Spalį paskirti teisėjai pareigas turėtų pradėti eiti kovo mėnesį.
Naujausi komentarai