Nerimą kelianti tendencija

Rinkos tyrimų bendrovė "Nielsen", apibendrinusi tuščių pakelių tyrimo duomenis, nustatė, kad nelegalios tabako gaminių rinkos mastas Lietuvoje ūgtelėjo dviem procentiniais punktais: 2019 m. IV ketvirtį siekė 21,3 proc.

20 proc. ribos peržengimas – nerimą kelianti tendencija. Taip tvirtina nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovai. Asociacija atkreipia dėmesį į netolimos istorijos analogijas. Antai nors nuo 2010 m. nelegalių tabako gaminių rinkos dalis susitraukė daugiau nei dvigubai, nuo 2016-ųjų vėl imta fiksuoti nelegalių cigarečių dalies rinkoje augimą, kuris šiemet perkopė simbolinę 20 proc. ribą. Pabrėžiama, kad tokio lygio šešėlinės rinkos mastas nematytas nuo pokrizinio laikotarpio.

Todėl nereikia stebėtis, kad Lietuva išlieka tarp ES valstybių, kuriose vienam gyventojui tenka daugiausia nelegalių cigarečių. Į šį sąrašą taip pat patenka kitos ES rytinio pasienio rinkos – Latvija, Rumunija. Bet Lietuva tvarkosi prasčiausiai: Latvijoje nelegali tabako gaminių rinka 2019 m. IV ketvirtį sudarė 16,8 proc., Estijoje – tik 9,9 proc.

"Cigarečių kontrabanda tampa vis didesnė problema valstybei bei visiems mokesčių mokėtojams. Gyvendami prie išorinių ES sienų, turime suprasti, kad esame didesnės rizikos zonoje", – į nemenką problemą atkreipė dėmesį Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas.

Siena – ne kliūtis

Su "Kauno diena" bendravę už tvarką valstybės pasienyje atsakingų tarnybų pareigūnai neslėpė, kad pasienio ruožuose yra nemažai spragų, kuriomis naudojasi kontrabandinių rūkalų gabentojai. Tačiau, pareigūnų tvirtinimu, kontrabandos padidėjimas dviem procentiniais punktais nereiškia, kad nelagalių rūkalų gamintojai ir gabentojai Lietuvoje pasiekė jiems svarbią pergalę.

Cigarečių kontrabanda tampa vis didesnė problema valstybei bei visiems mokesčių mokėtojams. Gyvendami prie išorinių ES sienų, turime suprasti, kad esame didesnės rizikos zonoje.

Paklaustas, kaip vertina rūkalų kontrabandos ūgtelėjimą dviem procentiniais punktais, Lietuvos policijos poziciją išsakęs Ramūnas Matonis tikino, jog tai nėra tendencija, bet greičiau laikinas reiškinys ir atkreipė dėmesį į tai, kad didėja ne tik kontrabandos mastai, bet gerokai ūgtelėjo ir jos sulaikymo kiekiai.

Panašiai svarstė ir "Kauno dienos" kalbintas Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas: "Padidėjo kontrabandos sulaikymo atvejų – nelegalių rūkalų sulaikyta 37 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Iš to galime padaryti išvadą, kad yra padidėję kontrabandos srautai. Aišku, nelegalios tabako rinkos padidėjimas dviem procentiniais punktais kelia susirūpinimą, bet dramizatizuoti situacijos nereikėtų. Dar 2014 m. kontrabandos mastas siekė 28,4 proc., ir tai neatrodė labai daug. Dabar yra 21,3 ir bandoma mušti pavojaus varpais. Aišku, mes tos grėsmės nenuvertiname, bet dar negalima sakyti, kad vyksta kažkokie radikalūs pasikeitimai. Išaugusius srautus pastebime ir atitinkamai veikiame – tai, kaip minėjau, rodo gerokai didėjantys kontrabandos sulaikymo kiekiai."

Spragos geležinkelyje

G.Kulikauskas neslėpė, kad didžiausias spragas kontrabandininkai randa ir jomis naudojasi geležinkelio sistemoje.

– Kokios muitinės užkardose esančios spragos kelia daugiausia rūpesčių pareigūnams? – "Kauno diena" paklausė G.Kulikausko.

– Kai kuriose geležinkelio atšakose neįdiegtos nuolatinės rentgeno sistemos. Tai – didelis trūkumas. Siekiame jį pašalinti, bet pagal dabartines finansavimo tendencijas spragų panaikinimas dar gali trukti 5–6 metus. Aišku, norėtume spartesnės pažangos. Lietuva yra ES pasienio valstybė, todėl ypač svarbūs yra ES fondai. Tačiau kol kas galime konstatuoti, kad geležinkeliais kontrabanda gabenama nemažais kiekais.

– Ar yra faktų, rodančių, kad kontrabandininkų veikla tampa išmanesnė?

– Gabenami vis stambesnės apimties kroviniai. Vienu vilkiku neretai vežama iki tūkstančio dėžių, tai yra pusė milijono pakelių. Anksčiau tokius kiekius retai rizikuodavo vežti. Dar stebime nuolat tobulinamas slaptavietes ir akivaizdu, kad tie tobulinimai susiję su didesnėmis investicijomis. Visai neseniai geležinkelyje sulaikėme cigarečių kontrabandos krovinį, kuris buvo gabenamas betoniniuose blokuose. Tokios slaptavietės yra brangios, jos konstruojamos gamyklose, be didelių investicijų to nepadarysi. Akivaizdu, kad didelių investicijų reikia ir kontrabandos užkardymo priemonėms tobulinti.

Srūva milijonai pakelių

Savo pastebėjimais su "Kauno diena" pasidalijęs Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis atkreipė dėmesį į pasienio su Baltarusija ypatumus ir įvairių aplinkybių įtaką kontrabandininkų aktyvumui.

Anot jo, per pastaruosius trejus metus sulaikomų cigarečių skaičiaus augimas yra akivaizdus.

"Mes, kaip pasieniečiai, atsakome už vadinamąją žaliąją sieną ir smulkius kontrolės punktus. 2019 m. pasieniečiai sulaikė 2,1 mln. pakelių. Tai 13,2 proc. daugiau nei per 2018 m., kai buvo sulaikyti 1,768 mln. pakelių. 2017 m. VSAT pareigūnai sulaikė 1,222 mln. pakelių", – informavo G.Mišutis.

Turi rimtų bėdų

– Kokios yra kontrabandos srauto padidėjimo priežastys? – "Kauno diena" paklausė G.Mišučio.

– Yra priežasčių, kurių mes patys negalime paveikti. Negalime pakeisti aplinkybės, kad esame ES pasienis su Rusija ir Baltarusija, kurioje gaminamos daugiau nei penkis kartus pigesnės cigaretės nei Lietuvoje. Kaip rodo pastarieji tyrimai, daugiausia cigarečių sulaikoma pasienyje su Baltarusija. Šioje šalyje rūkalų gamyba auga ir jau net kelis kartus viršija tenykštės rinkos poreikius. Ši aplinkybė reikšmingai lemia padidėjusį kontrabandos srautą į Lietuvą.

– Akivaizdu, kad yra būtinybė stiprinti užkardas, kurios stabdytų didėjančius kontrabandos srautus.

– Būtent tai ir daroma: kaip minėjau, nelegalių rūkalų pastaruoju metu sulaikoma daugiau. Bet negalima neigti, kad Lietuva turi rimtų problemų dėl cigarečių kontrabandos. Palyginti su muitine, mes sulaikome mažesnius kontrabandos kiekius, nes per muitinės punktus plaukia stambūs kroviniai, o per pasienio ruožą bandoma permesti mažesnius kiekius rūkalų, kurie dažniausiai būna sutalpinti į kompaktiškas, gana lengvas dėžes. Vienoje dėžėje telpa apie 500 pakelių. Jas patogu ne tik gabenti, bet ir tiesiog permesti per pasienį. Iš Baltarusijos pusės prie sienos prisiartinęs kontrabandininkas, formaliai nepažeisdamas pasienio režimo, tai yra neužsitraukdamas baudžiamosios atsakomybės, gali permesti dėžes per sieną ir pasišalinti. Iš Lietuvos pusės ateina bendrininkai ir jas paima. Kai cigarečių kainų skirtumas kaimyninėse valstybėse toks didelis, pagunda užsidirbti neteisėtais būdais visada išlieka.

Šalia geležinkelio išmėtytos dėžės su cigaretėmis pakliuvo į pareigūnų rankas.

Užkardyti kontrabandą trukdo daliai visuomenės būdingas nelegalių rūkalų toleravimas. Žmonėms svarbu, kad pigiau, o kaip prekė pateko į Lietuvą – nesvarbu. Tokį požiūrį, kaip suprantama, labai lemia socialinė situacija – nedarbas, menkos pajamos, maža perkamoji galia. Kontrabandinėms prekėms realizuoti ypač palanki terpė ten, kur didžiausias nedarbas. Deja, būtent rytinio pasienio regionuose menkas žmonių užimtumas yra rimta problema.

Be to, Baltarusijos ir Lietuvos siena turi specifinių ypatumų, kurie apsunkina kovą su kontrabanda. Mat abiejose sienos pusėse labai arti viena kitos yra gyvenvietės, žmonės susiję artimais ryšiais, aktyviai bendrauja. Tai palanki terpė kontrabandai.

– Kokias priemones planuojama įgyvendinti, kad kontrabandininkai pasienyje jaustųsi maksimaliai suvaržyti?

– Pagrindinė ir perspektyviausia priemonė – sienos stebėjimo sistemų diegimas. Ši priemonė leidžia stebėti atitinkamus ruožus esant bet kokiam paros laikui ir orui.

Pirmą kartą stebėjimo sistemos buvo įdiegtos prieš gerą dešimtmetį pasienyje su Rusija ir tada situacija pasikeitė, galima sakyti, kardinaliai: baigėsi tie vadinamieji karai, gaudynės, kai kontrabadininkus reikėjo vaikytis su šaunamaisiais ginklais. Užkamšius sieną su Rusija, didieji kontrabandos srautai persikėlė į Baltarusijos pusę. Dabar stebėjimo sistemos diegiamos Baltarusijos pasienyje. Šiuo metu techninėmis priemonėmis yra stebimas kiek didesnis nei pusę pasienio su Baltarusija užimantis ruožas. Ten, kur tos priemonės įdiegtos, kontrabandos upeliai išsenka ir jiems bandoma ieškoti kitų spragų.

– Ir tas spragas rasti, matyt, nesudėtinga, nes, kaip minėjote, stebima tik kiek daugiau nei 50 proc. pasienio su Baltarusija ruožo...

– Stebėjimo kameromis sieną su Baltarusija planuojama padengti 100 proc. Bet tai gana brangus, didžiąja dalimi ES fondų finansuojamas projektas. Kasmet palaipsniui uždengiami patys pažeidžiamiausi ruožai.

– Per kiek laiko bus įdiegta visa būtina įranga prie Baltarusijos sienos?

– Čia reikės ne vienų metų, nes siena su Baltarusija yra pati ilgiausia – beveik 700 km. Tiesa, reikėtų paminėti, kad nekontroliuojamuose ruožuose yra kontrabandai natūraliai netinkamų vietų – pavyzdžiui, pelkėtų teritorijų.

– Ar galima sakyti, kad kontrabanda pasienyje darosi išradingesnė?

– Akivaizdu, kad kontrabandininkai stengiasi išnaudoti modernios technikos suteikamas galimybes – įsigyja termovizorius, stebėjimo kameras, dronus. Yra atvejų, kai galima įtarti, kad pasienyje nelegaliai skraidinami dronai. Jie naudojami žvalgybai, bandant išsiaiškinti, kur yra artimiausias pasieniečių patrulis, kur vyksta kažkoks judėjimas. Kartais kontrabandininkai turi ir dujų balionėlius, tikėdamiesi jais atbaidyti šunis. Apie kontrabandininkų techninių priemonių arsenalą sužinome sulaikę pažeidėjus. Mūsų tarnybos turėtų būti techniškai gerai aprūpintos, nes stagnacija šioje srityje duoda daug žalos.

– Ar pastebite kontrabandos organizatorių bandymus kaip nors neteisėtai tartis su pasienį saugančiais pareigūnais?

– Tokių bandymų pasitaiko. Ne paslaptis, kad kontrabandininkai ieško kontaktų su pasieniečiais. Todėl stiprinama prevencinė veikla stengiantis apsaugoti pasieniečius nuo galimos neteisėtos įtakos. Pavyzdžiui, prie sienos patruliuojantiems pareigūnams nebeleidžiama turėti asmeninių mobiliųjų telefonų – tai prevenciškai užkerta tarnybos drausmės pažeidimų galimybę.

Nelegalių rūkalų pastaruoju metu sulaikoma daugiau. Bet negalima neigti, kad Lietuva turi rimtų problemų dėl cigarečių kontrabandos.

– Dėžės su cigaretėmis mėtomos ne tik per pasienio ruožą, bet ir iš Lietuvos teritoriją kertančių traukinių. Kaip kovojama su tokiu itin mobiliu kontrabandos būdu?

– Neseniai kontrabandinių cigarečių dėžės iš pravažiuojančio traukinio išmėtytos Vilniaus rajone. Buvo sulaikyti du Vilniaus rajono gyventojai, jų automobilyje rastos dėžės su rūkalais. Pasirodo, jiems tas dėžes išmėtė Baltarusijos šilumvežio, gabenusio krovinius, mašinistai. Du baltarusiai mašinistai ir išmestas dėžes surinkę du lietuviai atsidūrė areštinėje.

Atskleidėme ne vieną atvejį, kai rūkalų dėžės buvo vagonuose po anglimis, trąšomis. Tokias slaptavietes surasti labai sudėtinga. Čia daugiausia padeda kriminalinės žvalgybos informacija.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad su kontrabanda kovojančios tarnybos nuolat vykdo kontrabandos srautų analizę, identifikuoja rizikos faktorius, gilinasi į nelegalios veiklos srityje vykstančius pokyčius ir tendencijas. Tai nuoseklus kasdienis darbas, kurio efektyvumas atsispindi ir statistikoje – tai rodo didėjantys sulaikytos kontrabandos kiekiai.

Dėžės su kontrabandinėmis cigaretėmis buvo paslėptos po žvyru.

Nelegalus tinklas plečiasi

Nepaisant kontrabandą turinčių užkardyti tarnybų pastangų, kai kuriose srityse ir toliau fiksuojama nelegalios tabako rinkos plėtra.

Asociacija "Lietuva be šešėlio" paskelbė, kad pernai Lietuvoje atsirado 204 nauji nelegalūs tabako pardavimo taškai – jų skaičius per metus išaugo dešimtadaliu, o kritinė situacija kai kuriuose pasienio rajonuose atrodo nevaldoma.

Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje vienas naujas taškas tenka 1 747 gyventojams. Čia per metus atsirado 46 nauji taškai. Kauno apskrityje per metus atsirado 32, Utenos ir Telšių apskrityse – po 10.

Dramatišką situaciją įžvelgiantis "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nuogąstavo, jog kai kuriose savivaldybėse kas antra surūkoma cigaretė yra kontrabandinė.

Anot ekonomisto, tai skatina sparčiau didinami akcizai bei nepakankamas dėmesys kontrabandai stabdyti ir kontrolei, be to, be vadovo nepateisinamai ilgai dirba Muitinės departamentas.

Asociacijos "Lietuva be šešėlio" vadovo Kestučio Kupšio tvirtinimu, kontrabandos virusą reikia naikinti keliant žmonių sąmoningumą. Anot jo, parduotuvėse uždraudus eksponuoti tabako gaminius, situacija regionuose dar labiau paaštrės.

"Kainų kėlimas nėra vienintelė priemonė, bandant atpratinti rūkalius ieškoti nelegalių alternatyvų, svarbu šviesti žmones, kad jie patys keistų savo mąstymą ir atsisakytų nelegalios produkcijos. Jeigu Lietuvos parduotuvėse bus uždrausta eksponuoti legalius tabako gaminius, situacija regionuose tik blogės: kontrabandinės ir legalios cigaretės tuomet atsidurs po ta pačia "užuolaidėle". Tai bus kaip dovanėlė kontrabandininkams", – apgailestavo K.Kupšys.

Dideli nuostoliai

Kaip informuoja Nacionalinė tabako gamintojų asociacija, išaugęs kontrabandinių cigarečių rinkos dydis dėl nesurinkto akcizų mokesčio Lietuvai kainavo apie 59 mln. eurų per metus.

VMI duomenimis, iš akcizų, taikomų legaliai įsigyjamoms cigaretėms, 2018 m. buvo surinkta 276 mln. eurų.

Lyderis – Visaginas

Net 76,5 proc. neapmokestintų cigarečių Lietuvą pasiekė iš Baltarusijos. Nelegalių cigarečių didelis paplitimas buvo fiksuojamas Visagine (43,1 proc.), Kėdainiuose (33,8 proc.), Šilutėje (33 proc.), Panevėžyje (25,4 proc.) ir Šiauliuose (22,4 proc.). Vilniuje (21,1 proc.), Kaune – (22,2 proc).

Praneša apie rekordus

Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT) informuoja, kad Lietuvos muitinėje 2019 m. viršyti kelių pastarųjų metų sulaikytos cigarečių kontrabandos rekordai. Suskaičiavus MKT ikiteisminiuose tyrimuose sulaikytas cigaretes, paaiškėjo, kad iš viso 2019 m. į pareigūnų rankas pateko 8,23 mln. pakelių (26,6 mln.) nelegalių rūkalų. Tai gerokai daugiau nei 2018 ir 2017 m., kai muitininkai kasmet sulaikydavo maždaug po 6 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių.