Kryžiai pakelėse – neleistini, bet svarbūs

Kelią pavojų kitiems

Lapkričio 1-ąją, kai dauguma mūsų degė žvakutes ant artimųjų, iškeliavusių Anapilin, kapų, sužibo ir žvakelės pakelėse – tose vietose, kur per eismo nelaimes žuvo žmonės.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Modestas Lukošiūnas "Kauno dienai" sakė, kad pakelėse statomi kryžiai nėra tinkamiausias būdas įamžinti žuvusiuosius. "Mes rekomenduotume pasirinkti kitokį avarijose žuvusiųjų atminimo būdą, nes pakelėse, neleistinose vietose, pastatyti kryžiai kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Yra pasitaikę atvejų, kai vairuotojas atsitrenkė į tokį pakelėje pastatytą kryžių ir padariniai buvo itin skaudūs", – situaciją komentavo LAKD atstovas.

Kelininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie pakelėse pastatyti kryžiai trukdo sklandžiai vykdyti ir valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, nes iškilę kryžiai trukdo vasarą nušienauti pakeles.

Ragina susimąstyti

Šiuo metu valstybei priklausančioje kelio juostoje, kurios plotis siekia 18–39 m, negali būti jokių statinių ar konstrukcijų. Tai numato Kelių įstatymas.

1995 m. gegužės 11 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 skirsnio 21 str. rašoma, kad įstatymų ar kitų nustatytų teisės aktų tvarka reikia šalinti savavališkai pastatytus objektus kelyje, virš kelio, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje – objekto savininko ar objektą įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių.

Kiek kitokios nuomonės apie keliuose įamžintą žuvusiųjų atminimą laikosi policijos pareigūnai. Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) atstovė Marija Kazanovič tvirtino, kad teritorijoje šalia kelio padėtos gėlės, atminimo ženklai ar žvakės, jeigu šie daiktai neužtveria kelio, netrukdo eismui, neriboja matomumo ir negadina kelio ar jo elementų, neteršia aplinkos ar šių daiktų buvimas nepažeidžia kitų teisės aktų reikalavimų, nepriklauso Lietuvos kelių policijos tarnybos kompetencijai.