„Pagal Konstituciją negali būti nesuteiktas ar panaikintas bedarbio statusas ir neskiriamas ar nutrauktas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas asmeniui vien dėl to, kad jis studijuoja ar pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas“, – rašoma KT pranešime.

Teismas pažymėjo, jog netekęs darbo asmuo, įgyvendindamas konstitucinę teisę į aukštąjį mokslą ir kartu siekdamas pasinaudoti konstitucine teise į socialinę paramą nedarbo atveju negali būti verčiamas rinktis tam tikrą studijų formą, nors ir kitą studijų formą pasirinkęs galėtų suderinti darbą ir studijas.

Tuo tarpu pagal esamą teisinį reguliavimą vien nuolatinės studijų aukštojoje mokykloje formos pasirinkimas lemia tai, kad darbo netekęs asmuo, atitinkantis kitas įstatyme nustatytas sąlygas, negali įgyti bedarbio statuso.

Teismas nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.

Pareiškėjas prašyme teigė, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo susidaro tokia situacija, kai asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę į aukštąjį mokslą, netenka teisės į nedarbo draudimo išmoką, nors pagal visus kitus nustatytus kriterijus jis tokia teise galėtų pasinaudoti.

Be to, pasak pareiškėjo, asmuo, mokantis socialinio draudimo įmokas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad prireikus jam bus suteikta tam tikra parama (šiuo atveju – nedarbo draudimo išmoka) ir nebus sudaryta prielaidų neproporcingai pasunkinti teisės gauti šią paramą įgyvendinimą.