Darbo partija (DP) galės būti nubausta kaip juridinis asmuo už jos vadovų padarytus galimus finansinius pažeidimus.
 
Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbė nutarimą byloje dėl Baudžiamojo kodekso kai kurių nuostatų, įtvirtinančių juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę ir bausmių skyrimo juridiniams asmenims taisykles, konstitucingumo.
 
KT nutarė, kad šios Kodekso nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir gali būti taikomos.
 
KT svarstė pastaruoju metu gautus gausius paklausimus dėl tam tikrų juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn aspektų. Tarp paklausėjų – Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis DP galimas finansines machinacijas.
 
Prokurorai, remdamiesi galiojančiu įstatymu, prašo nubausti DP kaip juridinį asmenį už tai, kad jos vadovai padarė nusižengimus. Tačiau teismas ir Seimo narių grupė suabejojo, ar tokia įstatymo nuostata yra teisinga. Todėl ir buvo kreiptasi į KT. 
 
Pareiškėjai savo abejones dėl Kodekso grindė tuo, kad, jų teigimu, pagal galiojantį įstatymą juridinis asmuo atsako ne už savo, o už fizinio asmens nusikalstamas veikas. Toks kaltės perkėlimas juridiniam asmeniui, pareiškėjų nuomone, yra nesuderinamas su Konstitucija. 
 
Bet KT pažymėjo, kad „juridinis asmuo teisinių santykių dalyvis yra per jo vardu veikiančius fizinius asmenis“. Tokia juridinio asmens statuso specifika „lemia kai kurių baudžiamosios teisės institutų taikymo juridiniams asmenims ypatumus“.
 
Pasak KT nutarimo, juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. „Baudžiamajame kodekse nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį juridinio asmens atsakomybė siejama su fizinio asmens padaryta nusikalstama veika, nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl toks teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis iš Konstitucijos kylančius nekaltumo prezumpcijos, teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą imperatyvus“, - nurodė KT.
 
Pažymėta, kad Konstitucija draudžia tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką bausti antrą kartą. „Tačiau šis konstitucinis principas nepaneigia galimybės už tą pačią nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn patraukti du ar daugiau asmenų, kurių kaltė įrodyta“, - pastebėjo KT.
 
Teismo sprendime rašoma, kad nors Baudžiamajame kodekse nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos juridiniam asmeniui turėtų būti parenkama bausmės rūšis ir jos dydis, „tai savaime nereiškia, jog teismui užkertamas kelias, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir remiantis kitomis Kodekso nuostatomis, paskirti teisingą bausmę nusikalstamą veiką padariusiam juridiniam asmeniui“.  
 
KT priėmus sprendimą, kad tokios Baudžiamojo kodekso nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, Vilniaus apygardos teismas galės pratęsti DP galimų finansinių nusikaltimų bylos nagrinėjimą ir galbūt dar iki rudens pasakys savo verdiktą.
 
Prokurorai įtaria, kad DP neapskaitė 25 mln. litų pajamų ir išlaidų, į valstybės biudžetą nesumokėjo 3,8 mln. litų, o neteisėtai gavusi dotacijas valstybei padarė 6 mln. litų žalą.
 
Byloje yra kaltinami kai kurie darbiečių vadovai, tarp jų – partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, kuris, prokurorų teigimu, gaudavo neoficialią lėšų ataskaitą ir yra kaltas dėl dvigubos buhalterinės apskaitos vedimo.

KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas informavo, kad dėl klausimo, ar galima juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, į KT jau kreipėsi daug teismų. Iš viso juridinio asmens atsakomybės už fizinių asmenų padarytus nusižengimus klausimu KT yra gauta net septyniolika paklausimų. Tai paskatino KT imtis šios bylos be eilės. Jeigu ji būtų pastatyta į bendrą nagrinėjamų bylų eilę, tuomet KT verdikto tektų laukti ne mažiau kaip dviejus metus. Spėjama, kad per tą laiką gali būti gauti dar dešimtys ar net šimtai analogiškų paklausimų. 
 
DP advokatas Valdemaras Bužinskas įsitikinęs, kad visos partijos negalima bausti už jos vadovų galbūt padarytus finansinius nusižengimus. „Mūsų nuomone, šiuo atveju pažeidžiami tokie klasikinės teisės principai kaip teisė į gynybą, dvigubo nubaudimo, nubaudimo be kaltės ir kiti“, - sakė advokatas.
 
Jis teigė, jog prokurorų argumentai, esą pagrindinis šalies įstatymas nėra pažeidžiamas, o juridinio asmens atsakomybė Europoje yra taikoma, ne visiškai atspindi situacijos problematiką: „Niekur kitur nėra tiek individualizuotos veikos, kiek Lietuvos Konstitucijoje. Čia yra aiškiai pasakyta, kad kiekvienas atsako už savo veiksmus“.
 
Ruošiantis klausimo nagrinėjimui KT pasiekė vadinamosios DP bylos dokumentų kopijos – 160 tomų buvo padauginti visiems devyniems KT teisėjams.
 
Dabar, gavęs KT išvadą, Vilniaus apygardos