Kaip penktadienį pranešė teismas, prašymas Seimo narių grupei grąžintas padarius išvadą, kad pareiškėjai „nepateikė aiškių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl (...) valstybinės ir savivaldybių bei nevalstybinės mokyklos, nepaisant teisinio reguliavimo skirtumų, turi būti laikomos esančiomis vienodoje padėtyje“.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Seimo nariai nepateikė teisinių argumentų, patvirtinančių, kad mažiausio mokinių skaičiaus klasėje nustatymas buvo netinkamas ir neatitiko objektyvumo reikalavimų. Anot KT, parlamentarai savo nuomonę grindė bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais.

KT teigimu, pagal Švietimo įstatymą tarp valstybinių ir savivaldybių bei nevalstybinių mokyklų yra esminių skirtumų, pavyzdžiui, nevalstybinė mokykla ugdymą gali grįsti ministerijos patvirtinta savita pedagogine sistema samprata, skiriasi mokyklų finansavimo šaltiniai, darbo užmokesčio politika, apmokėjimas už ugdymą.

Seimo nariai teismo prašė ištirti, ar Vyriausybės 2011 metų teisiniu reguliavimu įtvirtintas mažiausias mokinių skaičius trečiose ir ketvirtose gimnazijų klasėje, siekiantis 21, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam objektyvumo principui.

Taip pat prašyta išaiškinti, kodėl pagal Švietimo įstatymą valstybinėms ir savivaldybių mokyklų klasėms privaloma nustatyti mažiausią ir didžiausią mokinių skaičių, tačiau šis reikalavimas netaikomas privačioms mokykloms.

Prašymą teikusių Seimo narių nuomone, skirtingų kriterijų, kuriuos turi atitikti mokyklos, norėdamos vykdyti bendrojo ugdymo programas, nustatymas „atsižvelgiant tik į mokyklos nuosavybės formą yra diskriminacinis ir nepagrįstai pablogina valstybinių ir savivaldybių mokyklų padėtį, palyginti su privačiomis mokyklomis“.

Be to, pareiškėjai tvirtino, kad valstybinėms ar savivaldybių mokykloms, kurios nesurenka pakankamai didelių klasių, valstybės biudžeto lėšos neskiriamos arba mažinamos, tačiau privačios mokyklos, sudarydamos mažesnes klases, finansavimo nepraranda.

Grupė Seimo narių į KT kreipėsi gegužės antroje pusėje opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Gintauto Kindurio iniciatyva, kreipimąsi pasirašė 39 parlamentarai.

Į KT gali kreiptis ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių. Prašymo grąžinimas pareiškėjams neatima teisės kreiptis į KT bendra tvarka, pašalinus nurodytus trūkumus.