Rinkodaros triukas

Kalbėdama apie maisto produktų pakuotes, A. Zabulionė teigia, kad šios gali būti apgaulingos. „Vienintelis teisiškai prasmingas, galiojantis ir produkto ekologiškumą nusakantis žodis yra „ekologiškas“. Taip pat ant etiketės kartu su žodžiu „ekologiškas“ turi būti nurodytas ir ekologiškumą patvirtinančio sertifikato numeris“, – teigia ji.

Tuo tarpu „natūralus“, „biologiškas“, „organinis“ ir kiti panašūs šių žodžių vediniai daugumai vartotojų asocijuojasi su natūralumu ir ekologiškumu, tačiau, kaip teigia mokslininkė, iš tikrųjų su produkto ekologiškumu nėra nė kiek susiję.

Mokslininkė pateikia pavyzdį: pavadinimas „Karaliaus tortas“ neturi nieko bendro su karaliumi ar karališkąja šeima, taip pat kaip ir žodžio dalis bio- neturi sąsajos su ekologiškumu: „Žodžio dalis bio- dažnai yra vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) dedamoji.“

Gamintojai, naudodami šį rinkodaros triuką, bando maisto produktą vartotojui pateikti kaip ekologišką, nors įstatymų aprašyta tvarka jis toks nėra. „Ar tikrai pasitikite gamintoju, kuris vartoja madingą žodį, užuot akcentavęs produkto išskirtinumą kokybe paremtais, pagrįstais aspektais?“ – klausia A. Zabulionė.

Perspėja: mokslininkės A. Zabulionės teigimu, žodžio dalis bio- nenurodo produkto ekologiškumo. / KTU nuotr.

Konservantai irgi naudingi

Dauguma vartotojų parduotuvėje stengiasi vengti maisto produktų, kuriose yra nurodytas didelis kiekis konservantų, nes tai dažnai siejama su organizmui žalingomis maisto medžiagomis.

Maisto instituto mokslininkė A. Zabulionė ramina: „Maiste naudojami konservantai negali būti kenksmingi žmogui, t. y. negali sukelti ligų ar trikdyti sveikatą. Yra griežtos normos, nusakančios, kokiam produktui ir kiek galima konservanto naudoti. Todėl konservantai patys savaime pavojaus sveikatai nekelia.“

Konservantai ne tik nėra kenksmingi žmogaus organizmui, bet ir turi privalumų, tokių kaip mikroorganizmų dauginimosi slopinimas. Šis aspektas ypač aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, nes maisto produktų tiekimo grandinės yra ilgos ir nenaudojant konservantų gali būti prarandama daug maisto.

„Įsivaizduokite, jei įsigytumėte kečupo, kurį naudojate nedideliais kiekiais, ir jis būtų tinkamas vartoti tik porą savaičių? Blogiausia, kad ne visi mums pavojingi mikroorganizmai turi kvapą ar skonį, todėl rizikuotumėte ir apsinuodyti“, – teigia Maisto instituto mokslininkė.

Ar tikrai pasitikite gamintoju, kuris vartoja madingą žodį, užuot akcentavęs produkto išskirtinumą kokybe paremtais, pagrįstais aspektais?

Konservantai nėra pavojingi žmogaus sveikatai ir turi savų privalumų, tačiau jeigu žmogus vietoje šviežios mėsos, žuvies, ar daržovių dažnai renkasi mėsos, žuvies gaminius, maisto pusgaminius, apdorotus, jau pagamintus produktus, A. Zabulionė įspėja – tai gali sutrikdyti žarnyno mikroorganizmų veiklą ir sukelti virškinimo problemų, tokių kaip įvairių maistinių medžiagų trūkumą, pilvo pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.

Sveikatai palankus

Mokslininkė A. Zabulionė pabrėžia, kad parduotuvėse svarbiausia vengti to, kas neatitinka asmeninių poreikių. Pavyzdžiui, žmogus, turintis alergijų, visuomet turėtų patikrinti, ar maisto produkte nėra aktualių alergenų: „Net jei produktą perkate dažnai ir pirkote jau daug kartų, jis gali kisti. Turite atidžiai žiūrėti, kokia yra produkto sudėtis. Produktų įvairovė leidžia rinktis tai, kas kiekvienam žmogui geriausia.“

Mokslininkė taip pat paminėjo ir dalykus, į kurių kiekį krepšelyje turėtų atsižvelgti visi vartotojai – konservantai ir emulsikliai. Didelis kiekis šių maisto priedų daro neigiamą įtaką žmogaus žarnyno mikrobiomai ir gali sukelti įvairių virškinimo problemų. Svarbu saikas ir sąmoningas produktų pasirinkimas.

Pasak mokslininkės A. Zabulionės, parduotuvėje renkantis maisto produktus svarbiausia yra neužstrigti ties vienu maisto produktu, nes nė vienas produktas nėra stebuklingas ir per dažnai vartojant tą patį produktą rizikuojama negauti visų organizmui reikalingų medžiagų.

„Įvairovė yra daug svarbesnė nei vieno vartojamo produkto „nuostabumas“. Tik įvairovė padeda užtikrinti visų maisto medžiagų poreikių patenkinimą“, – užtikrina KTU Maisto instituto mokslininkė A. Zabulionė.