DIENOS RŪPESTIS

Kur mūsų slėptuvės?

Gyventojai ekstremalių situacijų ar jų pavojų metu turi teisę į gyvybės ir sveikatos apsaugą, materialinę ir finansinę paramą. Įstatymais tai užtikrina Lietuvos valstybė.

Kolektyvių apsaugos priemonių (tipinių slėptuvių) būklė nepatenkina net pačių Civilinės saugos specialistų. O jų tvarkymas reikalauja labai didelių lėšų. Tiesa, dauguma gyventojų net nežino, kur tiksliai reikėtų slėptis ištikus pavojui, ir kokių priemonių reikia.

Susidarius ekstremaliai situacijai: radiaciniam, cheminiam, uragano, potvynio, oro pavojams reikia nedelsiant slėptis. Gyventojai, pasak civilinės saugos specialistų, gali tai padaryti savo namuose, rūsiuose. Tačiau ne visos patalpos yra tinkamos. Prieš tai reikia jas paruošti: užkamšyti ventiliacines angas, langus ir duris apklijuoti lipnia juostele, įrengti vėdinimo sistemas. Slėptuvių tvarkymu turi rūpintis patalpų savininkai. Civilinės saugos tarnybos specialistai pripažįsta, jog tam reikia labai didelių lėšų.

„Gyventojai turėtų slėptis rūsiuose, tačiau ne visi juose tilptų, o ir jų būklė ne itin tinkama: išbyrėję plytos, durų, langų nėra. Gyventojai iš dvylikto daugiabučio aukšto ištikus nelaimei tikrai gali likti savo bute. Tik reikia hermetizuoti patalpas. Vienas iš būdų – plastmasiniai langai,“ - sakė Civilinės saugos tarnybos vedėjas Alfridas Oleinikas.

Žmonės turi pasiimti geriamo vandens ir maisto dviem paroms. Reikėtų nepamiršti, jog slėptuvėse nerekomenduojama slėptis ilgiau nei 2 paras.

„Kad slėptuvė būtų slėptuve, žmogus turi joje jaustis patogiai, – sakė Civilinės saugos tarnybos vyresnysis specialistas Algirdas Gulbinskas. - Kiekvienoje kolektyvinės apsaugos priemonėje privalo būti vandens talpos, nustatytas mikroklimatas, įrengta vėdinimo sistema, gultai, įrengti tualetai bei prausyklos“.

Kaip teigė Civilinės saugos specialistė Rasa Varpetaitė, visoje apskrityje galima paslėpti 74 proc. žmonių, o Klaipėdos mieste - 92 proc.

Be kolektyvinių apsaugos priemonių gyvenamuosiuose namuose, jos turi būti įrengtos ūkio subjektuose, kurių veikloje galimi įvairūs technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms. Klaipėdoje yra keletas tokių įmonių: „Klaipėdos mediena“, „Klaipėdos nafta“, „Klaipėdos energija“ ir kitos. Šios įmonės privalo užtikrinti savo darbuotojų saugumą suteikdamos civilinės apsaugos priemones.