„Manau, tai yra veiksnys, kuris liudija ir tam tikrą pozityvų pokytį, suvokiant, kad nieko nedarymas nėra deeskalacija. Kaip tik – Rytai tai gali suprasti kaip galimybę veikti, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras. – Manau, kad tai – svarbus atgrasymo veiksnys, rodantis mūsų ir Aljanso kovinę galią.“
Taip jis kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininkams kartu su Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu pirmą kartą Lietuvoje ketvirtadienį surengus kovinio šaudymo pratybas į Baltijos jūrą iš šios reaktyvinės salvinės ugnies sistemos.
„Šitas sprendimas dėl HIMARS sistemų panaudojimo, sakyčiau, yra pakankamai neseniai priimtas. Galima sakyti, kad tai yra papildomas veiksnys prie anksčiau suplanuotą pratybų scenarijų. Tai yra naujovė, siunčiant aiškią žinią“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Koviniai šaudymai iš sistemų HIMARS yra viena iš tarptautinių pratybų „Neatidėliotinas atsakas 2024“ dalių, kai į Lietuvą iš JAV dislokuota reaktyvinės salvinės ugnies sistema.
Šiose pratybose daugiausia dėmesio skiriama strateginiam pajėgų dislokavimui, iš anksto dislokuotų kariuomenės atsargų panaudojimui ir sąveikai su partneriais bei sąjungininkais, skelbia kariuomenė.
„Drauge su JAV kariuomene vykstančios pratybos, nuolatinis buvimas priešakinėse pozicijose – labai svarbus siekiant sukurti patikimą atgrasymo priemonę bet kokiai minčiai apie agresiją prieš Lietuvą ar Aljansą“, – pasibaigus šaudymams sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Manau, kad tai – svarbus atgrasymo veiksnys, rodantis mūsų ir Aljanso kovinę galią
Reaktyvinės salvinės ugnies sistemos raketos skriejo virš Kuršių marių ir Kuršių nerijos ir krito į Baltijos jūrą apie 15 kilometrų atstumu nuo šūvio vietos. Pavojaus zonos paskelbimu ir kontrole Baltijos jūroje užtikrino Karinių jūrų pajėgų „Vidar“ klasės štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“ bei patruliniai laivai P12 „Dzūkas“ ir P14 „Aukštaitis“, o sausumoje – Karo policija.
Lietuvoje vykstančios pratybos „Neatidėliotinas atsakas 2024“ – didžiausių nuo Šaltojo karo NATO pratybų „Steadfast Defender 24“ dalis.
Kovinių šaudymų metu buvo apribotas eismas Kuršių nerijoje, laivyba, oro erdvė, taip pat patekimas į Kairių poligoną.
Lietuva 2021 metų pabaigoje pasirašė 495 mln. dolerių sutartį su JAV dėl aštuonių HIMARS sistemų įsigijimo. Anot Krašto apsaugos ministerijos, pirkimas apima ir amuniciją, kurią sudarys skirtingų tipų ir kovinių charakteristikų valdomų raketų komplektai, įskaitant 300 kilometrų efektyvaus šūvio nuotolio sistemas ATACMS.
HIMARS sistemas kariuomenė planuoja integruoti koordinuojantis su sąjungininkais, ypatingai su kaimyninėmis valstybėmis – Estija, Latvija, bei Lenkija.
Pirmieji sistemų pristatymai numatyti 2025 metais.
Naujausi komentarai