Sakoma, kad laimingi laiko neskaičiuoja. Tačiau ar galime mažiau laimingais vadinti tuos, kurie, skaičiuodami valandas, moka jas sudėlioti teisingai? Psichologai pataria: šį sekmadienį laikrodžio rodykles sukant valanda į priekį, negalvoti apie režimo pokyčius, o pabandyti prisijaukinti laiką.

Metai kaip viena diena

Ar susimąstėte, kad dauguma mūsų gyvena nuolatiniu laukimu: pirmadienį kulniuoja į darbą mintyse šlovindami penktadienį, iškritus pirmajam sniegui gyvena pirmosiomis pavasarinėmis gėlėmis, sutikę širdžiai artimą žmogų piešia idealią šeimą.

Žiemą keičia vasara, vaikai užauga, o laukimo tempas lieka panašus. Tiesa, mūsų žodyne vis dažniau atsiranda nauji žodžiai: "Nespėju", "Užimtas". Tuomet kaip įmanydami neriamės iš kailio ir bandome papildyti laiko atsargas. "O ką, jeigu darbą, kuriam įprastai skirdavau valandą, atliksiu per pusvalandį?" – susimąstome žvelgdami į laikrodžio ciferblatą. Tačiau ar "greitai" reiškia "teisingai"?

"Neskubėdami ir veikdami lėčiau darbą atliekame geriau. Tačiau svarbus ne tiek pats tempas arba laiko kiekis, bet kokybė: kiek rimtai mes kažką darome ir kiek savęs į tai įdedame, – sako psichologė Aušra Pundzevičienė. – Jei darbą būtina atlikti greitai – be to neapsieisime, bet juk ne visur vertinamas darbuotojas, greitai atliekantis darbą. Kai kur šaunus yra tas, kuris kalba gal ir lėtai, bet konkrečiai."

Psichologė įsitikinusi, kad svarbiausiai atsirinkti, ką mes norime padaryti greitai, o kam norime skirti daugiau vadinamojo lėtojo laiko.

Padeda sutaupyti laiko

Rašyti laišką ant popieriaus ir nešti į artimiausią pašto skyrių ar keliais pirštų spustelėjimais seniai matytos draugės virtualioje erdvėje pasiteirauti, kaip ji gyvena?

Rašalinis parkeris ir A4 formato popieriaus lapas krenta nelygioje kovoje su kompiuterio klaviatūra ir sintetiniais jausmais. Iš tiesų atrodytų, kad naujausios technologijos padeda sutaupyti laiko: nebūtina ilgai galvoti, ką norime pasakyti. Prireikus galime rašyti ilgiausius laiškus penkis kartus per dieną, arba tiek pat kartų surinkti norimo žmogaus telefono numerį. "Taip lengva ir paprasta, kad įtraukia ir nepaleidžia", – apie laiką taupančių priemonių pinkles kalbėjo psichologė.

Naujausias technologijas pradėjus vartoti be saiko sutaupyto laiko nebelieka, o kartais prireikia ir dar daugiau. Tuomet jį imame vogti. Ne, ne iš kitų, o iš savęs. Štai prekybos tinklas "Maxima" paskelbė naktinį išpardavimą. Vilniuje esantis prekybos centras "Europa" naktį į penktadienį surengė naktinį apsipirkimą su klasikinės muzikos koncertu. Suvokdamas, kad prekybos centras tavęs laukia iki paryčių, savo laiką eikvoji kitur.

"Tiesiogiai laiko iš mūsų niekas nevagia. Mes skatinami patys tą daryti – atimti jį iš kitos veiklos ir paskirti, mūsų manymu, svarbesniems dalykams", – įsitikinusi A.Pundzevičienė.

Sprendimas, kokius tolesnius žingsnius žengti, priklauso nuo to, kam mes teikiame prioritetus. Psichologė pataria: "Kas mums svarbu gyvenime? Ar mokame atsirinkti ir apginti tai, kas mums reikšminga? Tam, kad galėtume apginti savo laiką ir vertybes, būtina sąžiningai sau atsakyti į šiuos klausimus. Kitu atveju aplinka gana nesunkiai įpirš tai, ko mums visai nereikia, arba atims tai, kas gali būti labai brangu."

Esame pavaldūs daiktams

Ieškodami išeities iš laiko spąstų bandome rinktis: kiekvienam užsiėmimui skirti vis mažiau laiko arba imtis kelių veiklos rūšių iš karto.

Pirmiausia laiką taupyti padeda jau minėtos šiuolaikinės technologijos. O dar? Televizoriaus ekrane per vakaro žinias greta kalbančios galvos galime išvysti bėgančią eilutę su naujausiais kriminaliniais įvykiais, kitoje pusėje – besikeičiantį valiutos kursą. Užėję į prekybos centrą galime ne tik apsirengti nuo galvos iki kojų. Čia pasidarysite manikiūrą, pedikiūrą, prikimšite skrandį, pataisysite nulūžusio batelio kulną ir susiaurinsite sijoną. Visiems šiems dalykams skiriame tik savo dėmesio trupinius, todėl ar galime tikėtis kokybės? "Svarbiausia, kad aš sutaupau laiko", – žingsniuodama margaspalvių vitrinų link atšautų išsipusčiusi poniutė.

A.Pundzevičienė mano, kad žmonės per daug didelę savo laiko dalį aukoja daiktams ir tuštybei. "Daiktai neretai sukelia iliuziją, kad jais galima užpildyti vidinę tuštumą", – tikina psichologė. Daiktus esą perkame kitiems, kai norime įsiteikti arba atsiprašyti. Perkame sau, kai norime nusiraminti ir save paguosti. Tai iš tiesų būna malonu, bet tik trumpam. Po kelių akimirkų tuštumos jausmas grįžta, o kartu ir klausimai: kam man tas daiktas? Ar jis būtinas? Juk išgyventi pakanka to, kas patenkina būtiniausius poreikius.

"Mūsų norai nuspalvina gyvenimą, padaro jį įdomesnį, bet kartu kelia ir kančią. Nes norime daug, o galime mažai. Tenka rinktis, kažko atsisakyti. Tik kas tada gyvenimo šeimininkas: žmogus ar jo norai?" – svarstė psichologė.

Diena be laikrodžio

Vasario viduryje žiemą varę iš kiemo, šį sekmadienį atšauksime žiemos laiką. Vieni mūsų griebiasi už galvų, esą ir vėl reikės pratintis prie naujo režimo, kiti tikina didesnių pokyčių nepajusiantys.

"Laiką persukti mes patys sugalvojome. Juk iš esmės para nepailgėja", – tikino A.Pundzevičienė.

Nuolat žvilgčiojantiesiems į laikrodžio ciferblatą A.Pundzevičienė pasiūlė kelis pratimus, kurie laiko nesustabdys, bet padės jį įvertinti iš naujo. "Pamėginkite bet kurią veiksmą tyčia atlikti dukart lėčiau. Stebėkite tai, ką darote, susitelkite į tai, atkreipkite dėmesį, kaip jaučiatės tuo metu", – patarė psichologė.

Turėdami bent vieną laisvą dieną paskelbkite ją laisva nuo laikrodžių. Paslėpkite juos ir nevaržykite savęs: valgykite, miegokite, kada norisi. "Daug ką esame įpratę daryti pagal laikrodį, todėl be jo praleista diena gali padėti labiau įsiklausyti į save", – užtikrino A.Pundzevičienė.

Atšaukiamas žiemos laikas

Šis savaitgalis – viena valanda trumpesnis: naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje, kaip ir visoje ES, bus įvestas vasaros laikas. 3 val. nakties laikrodžius reikia pasukti viena valanda į priekį.

Sezoniniu vadinamas vasaros laikas bus taikomas iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikės pasukti vieną valandą atgal.