Seime įregistruotas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas, leisiantis kitais įstatymais liberaliau nustatyti pavardžių bei vietovardžių rašybą.

Šiuo metu valstybinės kalbos klausimus – apsaugą, vartojimą, taisyklingumą, puoselėjimą – reglamentuoja Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas.

Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jam priimti reikės 71 Seimo nario (pusės Seimo), o pakeisti – 85 parlamentarų (3/5 Seimo).

Naują projektą pristatantys teikėjai pabrėžia, kad šiuo metu galiojanti prieš 18 metų priimto įstatymo terminija, formuluotės pasenusios, netikslios, neatitinka dabartinių reikalavimų. Numatoma, jog tiek vardai ir pavardės asmens dokumentuose, tiek vietovardžiai turi būti rašomi valstybine kalba, tačiau asmenvardžių rašybos išimtys gali būti nustatomos kitais įstatymais, o neoficialūs vietovardžiai nevalstybine kalba taip pat bus leidžiami, suderinus tai su valstybinėmis institucijomis.

Pagal projektą Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.

Naujai teikiamas įstatymo projektas reglamentuoja valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos tvarkybą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą.

Jame įrašyta, kad įstatymas nereglamentuoja tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.