Taip LRT.lt sako Kazimiero Pulaskio fondo mokslinis bendradarbis, geopolitikos ir strategijos ekspertas Jacekas Bartosiakas. Tačiau, pasak pašnekovo, Varšuvai tai būtų sudėtingas sprendimas, nes padėdama Lietuvai Lenkija pati taptų taikiniu.

„Sprendimas nepriklausytų nuo istoriškai susiklosčiusių santykių, tai – pajėgumų ir intereso klausimas. Tačiau iš esmės jūs turite tik mus. Pirmosiomis konflikto valandomis Lenkija būtų vienintelė šalis, kuri galėtų padėti arba teikdama savo resursus, arba palaikydama atvirus savo komunikacijos kelius“, – kalba tarptautinėje konferencijoje „Užtikrinimas ir atgrasymas: NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje darbotvarkė iš Baltijos šalių perspektyvos“ viešėjęs ekspertas.

Pasak pašnekovo, privalu suprasti, kad ir atverdama savo kelius į Lietuvą patekti NATO pajėgoms, Rusijos požiūriu Lenkija įsitrauktų į karą, todėl taptų taikiniu. Turėdama priimti sprendimą, Varšuva patirtų didelį spaudimą.

Anot J. Bartosiako, Lenkija išmoko savo pamokas – ji kuria stiprią karinę sistemą tam, kad galėtų apsiginti savarankiškai.

„Jūs neturite tiek išteklių, todėl turite kalbėtis su lenkais. Turite pamiršti visus nesutarimus dėl rašmenų ir kitų dalykų. Lietuva ir Lenkija turi veikti išvien“, – sako pašnekovas.

– Kokias NATO silpnybes galėtumėte įvardyti kaip galinčias sukelti grėsmių mūsų regionui, turint mintyje Rusijos agresiją?

– Baltijos valstybėse nėra nuolatinio NATO sąjungininkų buvimo, todėl norėdami teikti pagalbą, jie turėtų atvykti oro, jūros ar sausumos keliu.

Turint mintyje Karaliaučiuje esančius zenitinius raketinius kompleksus S-300 ir S-400, povandeninius laivus, mažų mažiausiai tampa ginčytina, kad NATO pajėgos galėtų pasiekti Baltijos šalis jūrų ir oro keliu. Jie gerai pagalvotų, ar pajėgos Baltijos valstybėse gali būti dislokuotos jūrų keliu, nes nuskendęs vienas dar du laivai – didelis žmogiškųjų išteklių, technikos ir prestižo praradimas.

Sausumos keliu NATO pajėgos galėtų atvykti tik per Lenkiją. Per Šiaurės ir Rytų Lenkijos sritis – dalis, kurios yra įspęstos tarp Baltarusijos ir Karaliaučiaus. Be to, susisiekimo sąlygos yra labai sudėtingos. Siauri keliai, miškai – labai lengva blokuoti susisiekimą tokiomis sąlygomis.

Kaip užtikrinti tinkamą atsaką, kokios turėtų veikti pajėgos, ar jos turėtų būti dislokuojamos nuolatiniam buvimui, yra iššūkis. Viskas priklauso nuo JAV laikysenos.

– Nuolatinės NATO pajėgų bazės – atsakymas į egzistuojančias grėsmes?

– Tačiau jų nėra ir neplanuojama jų įkurti.

– Tačiau jei jos būtų, tai būtų atgrasymas, ar, kaip kartais sakoma, Rusija tai priimtų kaip puolimą ir taptų dar agresyvesnė?

– Mano manymu, tai būtų atsakymas į grėsmę. Kalbant apie Rusiją, atsakymas yra jėga. Rusija būtų priversta paskaičiuoti, kad pulti NATO pajėgas yra pernelyg rizikinga.

Tačiau yra daugybė priežasčių, kodėl tai nevyksta. Pirmiausia, trūksta finansinių išteklių šiame regione, jų trūksta ir JAV. Amerikiečiai susiduria su iššūkiais Ramiajame vandenyne, todėl jie nenori įsipareigoti.

– Vienintelė kalba, kurią supranta Rusija ir jos prezidentas, yra jėga ir atgrasymas?

– Tai, kaip reikia kalbėti su Rusija, Vakarų ir Rytų Europa suvokia skirtingai. Vakarų Europa nori bendradarbiauti su Rusija, nori, kad ji priimtų vakarietišką požiūrį. Tačiau Rusija nenori priimti tokių žaidimo taisyklių ir Rytų Europos gyventojai tai žino. Jie žino, kad Rusija nori derėtis dėl to, kokiomis sąlygomis ji nori priimti vakarietišką sistemą. Čia kyla klausimas, kas bus situacijos šeimininkas. Pavyzdžiui, pakalbėkime apie Ukrainą. Joje Rusija laimi ar pralaimi? Aš – iš Lenkijos, aš blaiviai suvokiu padėtį.

– Ką Baltijos šalys, Lenkija turėtų daryti, kad Vakarai geriau suprastų situaciją? Galbūt NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje yra ta vieta, kur pavyktų įtikinti partnerius?

– Vakarai supranta, kad mes manome, jog Rusija yra grėsmė. Bet jie, žvelgdami iš savo perspektyvos, nemano, kad taip yra. Patys galite girdėti, apie kokias grėsmes kalbama Vakaruose. Tai – pabėgėlių krizė, tarptautinis terorizmas.

– Rytų Europos regionas nėra JAV dėmesio centre, tačiau nepaisant to, kad jūs ir mes didiname savo šalių gynybos biudžetus, daugybė Europos šalių juos mažina. Kokį signalą tokiu būdu Europa siunčia tiek JAV, tiek Rusijai?

– Lenkija supranta, kad ji turi turėti savo kariuomenę. Šalis yra pakankamai didelė, kad galėtų sukurti ją didelę ir stiprią, atremti puolimą. Taip buvo visuomet. Tačiau Baltijos šalys yra mažos, tad didelių pajėgumų turėti jos negali. Mūsų aplinkybės skiriasi. Jūs neturite pasirinkimo, mes turime.

– Ar istoriškai sudėtingi Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra, galėtų būti trukdis mūsų šalių bendradarbiavimui?

– Kalbant apie mūsų santykius su Rusija, nemanau, kad mūsų tarpusavio nesutarimai yra svarbūs.

– Tuomet paklausiu tiesiai, kaip manote, ar Lenkija gintų Lietuvą, jei to prireiktų?

– Nežinau, neatstovauju vyriausybei. Sprendimas nepriklausytų nuo istoriškai susiklosčiusių santykių, tai – pajėgumų ir intereso klausimas. Tačiau iš esmės jūs turite tik mus. Be Lenkijos jūsų padėtis – labai prasta. Pirmosiomis konflikto valandomis Lenkija būtų vienintelė šalis, kuri galėtų padėti arba teikdama savo resursus, arba palaikydama atvirus savo komunikacijos kelius.

Tačiau turite suprasti, kad ir atverdama savo kelius į Lietuvą patekti NATO pajėgoms, Rusijos požiūriu Lenkija įsitrauktų į karą, todėl jie atakuotų mus. Juk pratybose Rusija treniruojasi, kaip branduolinį ginklą panaudotų ne prieš ką kitą, o prieš Lenkiją.

Taigi sprendimai tokiu atveju būtų priimami Varšuvoje, tačiau šalis patirtų didelį spaudimą, nes mes taptume taikiniu.

Padėtis yra labai sudėtinga, nes JAV nenori nuolatiniam buvimui čia dislokuoti kariuomenės. O situacija Ramiajame vandenyne yra labai įtempta ir JAV ruošiasi didelėms konfrontacijoms ten. Todėl jiems ne tiek rūpi Europa.

– Kol esama grėsmių Ramiajame vandenyne, mes negalime tikėtis deramo JAV dėmesio?

– JAV turi atkurti savo ekonomiką, karinius pajėgumus ir tuomet jie grįš. Tačiau iki to laiko turime išgyventi.

Lenkija išmoko savo pamokas: ji kuria stiprią karinę sistemą tam, kad galėtų apsiginti savarankiškai. Jūs neturite tiek išteklių, todėl turite kalbėtis su lenkais. Turite pamiršti visus nesutarimus dėl rašmenų ir kitų dalykų. Lietuva ir Lenkija turi veikti išvien.