Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) svarsto, ar užsienio valstybių tėvynainių kortų dalijimas Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Neoficialiomis žiniomis, svarstoma galimybė apriboti tokių dokumentų savininkams galimybes įsidarbinti valstybės tarnyboje ir net kandidatuoti per rinkimus.

Kortas dalija ir lenkai, ir rusai

Po uždaro Seimo URK posėdžio penktadienį komiteto pirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis žurnalistams sakė, kad kitą savaitę vyks dar vienas posėdis šiuo klausimu. Per jį tikimasi priimti rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei.

„Tai, kad nebuvo priimta lengvo ir greito sprendimo, o nutarta surengti trečią posėdį, rodo, jog problemos yra rimtos, kompleksinės ir kad tolesnis jų nesprendimas gali turėti Lietuvai neigiamų pasekmių, Lietuvos nacionaliam saugumui", - tvirtino A.Ažubalis.

Jo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dalijamos tik lenko kortos, tačiau dar yra sukurta tėvynainių programa, kurią vykdo Rusijos Federacija ir kurią administruoja Rusijos federalinė migracijos agentūra. Liepą nevyriausybinė Rusijos organizacija fondas „Rusai" pranešė, kad užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams dalys „Ruso kortas".

„Lietuvoje nėra jokio teisinio reguliavimo, ar mūsų piliečiai gali turėti tokias kortas. Štai kodėl mes ir svarstome šį klausimą. Nei reguliavimo, nei turėjimo tokių dokumentų pasekmių nėra numatyta mūsų teisės aktuose, tai kelia daug problemų, klausimų atitinkamų institucijų, organizacijų vadovams, pagaliau Lietuvos piliečiams. Kyla daug klausimų - ką tas reiškia, kokios pasekmės", - kalbėjo URK pirmininkas.

Remsis tarptautine praktika

Spręsdami šį klausimą Lietuvos politikai ketina remtis tarptautine praktika ir planuoja kreiptis pagalbos į Europos Komisiją.

BNS žiniomis, penktadienį per komiteto posėdį svarstyta galimybė siūlyti Seimui ir Vyriausybei apriboti užsienio valstybių kortų turėtojams apriboti teisę dirbti valstybės tarnyboje, tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir net būti išrinktiems į vietos ir valstybės institucijas.

A.Ažubalis priminė, kad Lietuva - ne vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai kilo klausimų dėl vadinamųjų kortų.

"Yra tarptautinė praktika, kai Vengrija ir Slovakija kartu kreipėsi į Venecijos komisiją ir aiškinosi dėl vengrų kortos (...).

Venecijos komisija, kuri nagrinėjo panašią vengrų kortą, ir priėmė atitinkamas išvadas, kurios nebūtinai buvo palankios Vengrijos vyriausybei", - sakė UKR vadovas.

Kiek turinčių lenko kortą - nežinia

Kiek asmenų Lietuvoje turi lenko kortą, Lietuvos pareigūnai tvirtino nežinantys. Tačiau žinoma, kad tarp jų yra Seimo narys Michalas Mackevičius ir europarlamentaras Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.

Birželio viduryje Seimas nepritarė iniciatyvai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl "lenko kortos" suderinamumo su Seimo nario mandatu.

Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises", - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma Lenko korta.

Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašant finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.

Tuo pačiu Lenko kortą pristatančiame lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.

Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.