Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nariai, parlamento teisininkai, Vyriausybės kanceliarijos ir Energetikos ministerijos specialistai per porą savaičių žada išnarplioti dilemą dėl „Leo LT“ likimo.
 
Ketvirtadienį TTK posėdyje nuspręsta sudaryti bendrą šio komiteto trijų narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės kanceliarijos teisininkų ir Energetikos ministerijos atstovų darbo grupę, kuri parengtų projektus, reglamentuojančius energetikos bendrovės „Leo LT“ veiklą. Darbo grupei kviečiamas vadovauti energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
 
„Manome, kad ši grupė turėtų gana skubiai, per artimiausias porą savaičių, parengti teisės aktus dėl to, kaip įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą dėl Atominės elektrinės įstatymo bei kitų įstatymų kai kurių nuostatų konstitucingumo. Teisės aktai dar balandį galėtų būti pateikti Seimui ir jame priimti“, - sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.
 
Konstitucinis teismas kovo pradžioje paskelbė, kad Atominės elektrinės įstatyme stinga griežtos nuostatos, įpareigojančios „Leo LT“ statyti naują branduolinę jėgainę, o kituose įstatymuose neatitinka Konstitucijos kai kurios normos, reglamentuojančios valstybės interesų atstovavimą tokiose bendrovėse kaip „Leo LT“.
 
Vadovaudamiesi tokiu teismo nutarimu kai kurie parlamentarai siūlo išvis panaikinti Atominės elektrinės įstatymą ir paskelbti niekine sutartį dėl „Leo LT“ įsteigimo, pasirašytą pernai gegužę.
 
S.Šedbaras gana skeptiškai vertina tokius radikalius pasiūlymus. Pasak jo, pirmiausia reikia pasiekti, kad „Leo LT“ veikloje būtų geriau atstovaujama valstybės interesams. Tam ir turėtų būti pakeisti kai kurie įstatymai. „Šiuos projektus ir turi parengti darbo grupė“, - paminėjo S.Šedbaras.
 
Tačiau jis patvirtino, kad atskiri Seimo nariai turi teisę teikti savo parengtus projektus dėl „Leo LT“ išformavimo, netgi jeigu jie teisininkų ir yra pripažįstami neatitinkančiais Konstituciją. „Tokią teisę parlamentarai turi, jie gali ja naudotis ir sėkmingai naudojasi“, - pabrėžė S.Šedbaras.
 
Todėl kitą savaitę plenariniame posėdyje bus pateiktas konservatoriaus Gintaro Songailos parengtas, nors ir abejonių dėl konstitucingumo sukėlęs įstatymo projektas, kuriuo Vyriausybei rekomenduojama imtis teisinių priemonių siekiant išformuoti „Leo LT“.
 
„Mes komitete be kita ko diskutavome, ar nevertėtų tokios rekomendacijos įrašyti ne į įstatymą, kaip siūlo G.Songaila, bet į Seimo rezoliuciją ar nutarimą. Bet iniciatorius su tuo nesutiko. Jis turi teisę teikti įstatymo projektą ir tokia teise pasinaudos“, - sakė TTK pirmininkas.
 
Bet S.Šedbaras vylėsi, kad po kelių savaičių, kai atsiras specialios darbo grupės parengti projektai dėl „Leo LT“, visus esamus pasiūlymus, įskaitant ir G.Songailos, galima bus nagrinėti vienu metu. „Visus projektus būtų protingiausia sujungti į vieną. Taip, matyt, ir bus padaryta“, - prognozavo S.Šedbaras.
 
TTK pirmininkas nepaneigė, kad nagrinėjant „Leo LT“ ateities scenarijus užsimenama ir apie galimybę į šios bendrovės akcininkus įtraukti ir dar vieną privatų investuotoją, pavyzdžiui, kokią nors didelę užsienio valstybės kompaniją, kuri specializuojasi atominių elektrinių statyboje. „Šis variantas galėtų būti nagrinėjamas, užtikrinant „Leo LT“ efektyvumą ir siekiant strateginio tikslo – naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje“, - sakė S.Šedbaras.
 
Apie panašią galimybę prieš kurį laiką yra kalbėjęs ir energetikos ministras A.Sekmokas. Tačiau kol kas neaišku, kas galėtų būti naujas „Leo LT“ akcininkas, kiek jis galėtų gauti akcijų ir kaip tos akcijos atsirastų – leidžiant naują jų emisiją ar perdalijant turimas akcijas.
 
Šiuo metu 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų priklauso valstybei, 38,3 proc. - prekybos tinklo „Maxima“ savininkams priklausančiai „NDX Energijai“.