- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos desantininkai vienas po kito šoka iš lėktuvo ir už kelių minučių nusileidžia Lietuvos teritorijoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje NATO karių iš Vakarų sąjungininkų padaugėjo, tačiau Lietuva norėtų, kad ją gintų dar daugiau, kalbama LNK reportaže.
Mūsų tikslas – savo šalyje turėti bent brigadą – nuo trijų iki penkių tūkstančių kariauti galinčių karių, neskaitant logistinių dalinių. Tačiau viename rimčiausių JAV dienraščių „The Washington Post“ rašoma, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys gali savo brigadų ir nesulaukti.
Kai kurioms NATO valstybėms atrodo, kad Ukrainoje užklimpusi Rusija nebekelia tokios grėsmės, kaip anksčiau.
„Nenoriu detalizuoti, kokia šalis ką pasako, tiesiog tai yra diskusinis dalykas. Manau, kad iki Madrido viršūnių susitikimo mes vienokį ar kitokį vaizdą turėsime, koks bus galutinis dokumentas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tačiau, kad tokių signalų yra, jog Baltijos šalys gali ir nesulaukti norimo skaičiaus sąjungininkių karių Rusijai atgrasyti.
„Yra ir kiti signalai, kad jeigu Rusija bus nusilpusi, tų pajėgų nereikia. Taip pat ir resursų klausimas, kadangi šalys skiria labai skirtingus resursus“, – tęsė A. Anušauskas.
JAV žurnalistų straipsnyje neslepiama, kad dvejones, ar reikia brigadų Baltijos šalyse, išsakė Prancūzija ir Italija. Lietuvos ekspertų tas nestebina.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Atrodo, kad kai kurie mūsų Vakarų Europos partneriai eilinį kartą bando lipti ant to paties grėblio ir man kelia susirūpinimą jų susirūpinimas dėl Rusijos, agresorės, o ne dėl sąjungininkių saugumo“, – pasakojo Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.
„Jei bus pasiektos vienokios ar kitokios paliaubos ir kariniai veiksmai bus baigti, tada susitarimas gali būti dar sudėtingesnis“, – kalbėjo politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Dvejojančių, ar reikia siųsti tūkstančius karių į Baltijos šalis NATO valstybių argumentai – esą Rusija per karą su Ukraina labai nukraujavo, nemoka kariauti ir yra tik popierinis tigras.
Tol, kol išlieka autoritarinis režimas, nesvarbu, ar jam toliau vadovaus V. Putinas, ar kažkas kitas, tol Rusija kels rimtas rizikas kaimyninėms valstybėms.
„Iš tiesų, jeigu Rusija taip ir toliau kariaus, bus nusilpusi, atsistatymas užtruks“, – teigė VU TSPMI docentas Deividas Šlekys.
Tačiau Lietuvos ekspertai įsitikinę, kad tokie kai kurių Europos šalių argumentai, jog Rusija nemoka kariauti, yra pavojingi.
„Rusija net ir užbaigusi karą turės resursų atnaujinti savo ginkluotę, jie turi žmonių ir kariuomenės kiekio pranašumą“, – kalbėjo G. Česnakas.
„Tol, kol išlieka autoritarinis režimas, nesvarbu, ar jam toliau vadovaus V. Putinas, ar kažkas kitas, tol Rusija kels rimtas rizikas kaimyninėms valstybėms“, – teigė R. Vilpišauskas.
Vis dėlto karo ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų Vakarų sąjungininkai gali būti ir nepajėgūs atsiųsti tiek kariuomenės, kiek Baltijos šalys norėtų.
„Jie negali nes, visi Europoje buvo išėję nusiginklavimo atostogų. Dabar staiga reikia resursų, jų kiekis yra ribotas, tad vyksta dalybos. Mums duoti nori, tačiau klausimas, ar tiek, kiek mes norime, nes Lietuva nėra pasaulio centras. NATO partneriai tikrai yra pasiryžę mus ginti. Jie pasiruošę dislokuoti daugiau karių, nei buvo prieš pusmetį“, – kalbėjo D. Šlekys.
Ekspertai kartoja – atgrasyti yra daug pigiau, nei atkovoti.
Kiek Lietuva ir kitos Baltijos šalys sulauks karių turi paaiškėti birželio mėnesį, po NATO viršūnių susitikimo Madride.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti2
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
20-ųjų narystės NATO metinių išvakarėse – minėjimai Šiaulių aviacijos bazėje, Seime
Šiaulių aviacijos bazėje ir Seime ketvirtadienį vyks Lietuvos 20-osioms narystės NATO metinėms skirti renginiai. ...
-
Kovo 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 28-oji, ketvirtadienis, 13 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 6.00 val., leidžiasi 18.48 val. Dienos ilgumas 12.48 val. Mėnulis (pilnatis) teka 22.55 val., leidžiasi 06.39 val. Vardadieniai: Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virga...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...