Mūsų tikslas – savo šalyje turėti bent brigadą – nuo trijų iki penkių tūkstančių kariauti galinčių karių, neskaitant logistinių dalinių. Tačiau viename rimčiausių JAV dienraščių „The Washington Post“ rašoma, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys gali savo brigadų ir nesulaukti.
Kai kurioms NATO valstybėms atrodo, kad Ukrainoje užklimpusi Rusija nebekelia tokios grėsmės, kaip anksčiau.
„Nenoriu detalizuoti, kokia šalis ką pasako, tiesiog tai yra diskusinis dalykas. Manau, kad iki Madrido viršūnių susitikimo mes vienokį ar kitokį vaizdą turėsime, koks bus galutinis dokumentas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tačiau, kad tokių signalų yra, jog Baltijos šalys gali ir nesulaukti norimo skaičiaus sąjungininkių karių Rusijai atgrasyti.
„Yra ir kiti signalai, kad jeigu Rusija bus nusilpusi, tų pajėgų nereikia. Taip pat ir resursų klausimas, kadangi šalys skiria labai skirtingus resursus“, – tęsė A. Anušauskas.
JAV žurnalistų straipsnyje neslepiama, kad dvejones, ar reikia brigadų Baltijos šalyse, išsakė Prancūzija ir Italija. Lietuvos ekspertų tas nestebina.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Atrodo, kad kai kurie mūsų Vakarų Europos partneriai eilinį kartą bando lipti ant to paties grėblio ir man kelia susirūpinimą jų susirūpinimas dėl Rusijos, agresorės, o ne dėl sąjungininkių saugumo“, – pasakojo Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.
„Jei bus pasiektos vienokios ar kitokios paliaubos ir kariniai veiksmai bus baigti, tada susitarimas gali būti dar sudėtingesnis“, – kalbėjo politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Dvejojančių, ar reikia siųsti tūkstančius karių į Baltijos šalis NATO valstybių argumentai – esą Rusija per karą su Ukraina labai nukraujavo, nemoka kariauti ir yra tik popierinis tigras.
Tol, kol išlieka autoritarinis režimas, nesvarbu, ar jam toliau vadovaus V. Putinas, ar kažkas kitas, tol Rusija kels rimtas rizikas kaimyninėms valstybėms.
„Iš tiesų, jeigu Rusija taip ir toliau kariaus, bus nusilpusi, atsistatymas užtruks“, – teigė VU TSPMI docentas Deividas Šlekys.
Tačiau Lietuvos ekspertai įsitikinę, kad tokie kai kurių Europos šalių argumentai, jog Rusija nemoka kariauti, yra pavojingi.
„Rusija net ir užbaigusi karą turės resursų atnaujinti savo ginkluotę, jie turi žmonių ir kariuomenės kiekio pranašumą“, – kalbėjo G. Česnakas.
„Tol, kol išlieka autoritarinis režimas, nesvarbu, ar jam toliau vadovaus V. Putinas, ar kažkas kitas, tol Rusija kels rimtas rizikas kaimyninėms valstybėms“, – teigė R. Vilpišauskas.
Vis dėlto karo ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų Vakarų sąjungininkai gali būti ir nepajėgūs atsiųsti tiek kariuomenės, kiek Baltijos šalys norėtų.
„Jie negali nes, visi Europoje buvo išėję nusiginklavimo atostogų. Dabar staiga reikia resursų, jų kiekis yra ribotas, tad vyksta dalybos. Mums duoti nori, tačiau klausimas, ar tiek, kiek mes norime, nes Lietuva nėra pasaulio centras. NATO partneriai tikrai yra pasiryžę mus ginti. Jie pasiruošę dislokuoti daugiau karių, nei buvo prieš pusmetį“, – kalbėjo D. Šlekys.
Ekspertai kartoja – atgrasyti yra daug pigiau, nei atkovoti.
Kiek Lietuva ir kitos Baltijos šalys sulauks karių turi paaiškėti birželio mėnesį, po NATO viršūnių susitikimo Madride.
