Niekada negalėjusi pasigirti užsienio investicijų gausa, mūsų šalis rizikuoja netekti ir vietos investuotojų. Išgąsdinti mokesčių pokyčių pastarieji galvoja kapitalą nukreipti į kitas šalis.

Investicinė aplinka blogėja

Pasak Lietuvoje veikiančių investuotojų, mūsų šalis jau dabar, palyginti su Estija ir Latvija, mažiausiai patraukli investicijoms.

"Nors bendra mokesčių bazė Lietuvoje atrodo patraukliausia, trys kertiniai mokesčiai, kurie turi didžiausią įtaką ir motyvuoja sprendžiant, investuoti ar ne, Lietuvoje yra nepatrauklūs", – sakė Aušra Balčiūnienė, bendrovės "Philip Morris Lietuva" Korporacijos reikalų direktorė Baltijos šalyse.

Deja, naujoji valdžia nori dar padidinti investuoti neskatinančių mokesčių naštą. Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė mano, kad didžiausią neigiamą įtaką investuotojams padarys apmokestinti dividendai ir akcijų perleidimas bei pakeistas pelno mokestis.

"Šie pakeitimai neturės didelės fiskalinės įtakos, bet Lietuvos investiciniam patrauklumui tikrai atsilieps. Manome, kad bent jau dėl tų mokesčių įstatymų pakeitimų, kurie neturės didelės įtakos biudžeto surinkimui, buvo galima neskubėti", – kalbėjo R.Skyrienė.

Grėsmė – pasaulinė padėtis

"Neteisinga būtų sakyti, kad šiandien siūlomos mokesčių įstatymų pataisos sustabdys investicijas į Lietuvą. Tačiau tai gali tapti vienu veiksnių, kurie lems sprendimus sumažinti ar pristabdyti investicijas Lietuvoje", – mano A.Balčiūnienė.

Tačiau, jos manymu, dabar svarbiau, kad valstybė išspręstų biudžeto surinkimo problemas ir įgyvendintų reikiamas reformas.

Investicijų bendrovės "Invalda" prezidentas Darius Šulnis iš šalies stebi politikų kuriamą mokesčių sistemą. Anot jo, pasaulyje vykstantys įvykiai gali labiau sukrėsti Lietuvos verslą nei viduje priimti sprendimai.

"Žinoma, verslo laukia nemaži pokyčiai. Tačiau nenorėčiau daugiau gilintis – reikia sulaukti galutinių valdžios sprendimų. Visada geriau, kai naujovės diegiamos pamažu, neskubant, tačiau kartais tam tiesiog nėra laiko", – diplomatiškai kalbėjo D.Šulnis.

Tiesa, vakar "Invalda" paskelbė ketinanti trauktis iš Ukrainos rinkos dėl nestabilios politinės ir ekonominės šio šalies padėties.

Trauksis iš Lietuvos?

Bendrovės "Hermis Capital" valdybos pirmininkas Nerijus Dagilis mano, kad tokie radikalūs mokesčių sistemos pokyčiai, kokius planuoja naujoji valdžia, ne tik turės neigiamos įtakos Lietuvos investiciniam patrauklumui, bet gali netgi paskatinti trauktis ne tik užsienio, bet ir vietos investuotojus.

"Negaliu kalbėti apie tai, kaip valdžios veiksmai lems užsienio investuotojų sprendimus ar elgesį. Dabar, kai Lietuva ES narė, kuo skiriasi investavimas užsienyje ar Lietuvoje, išskyrus emocinį ryšį su tėvyne? Manau, kad didesnio kapitalo grupės, kurios turi galimybių investuoti tarptautiniu mastu, jomis gali pasinaudoti", – kalbėjo N.Dagilis.

Jis neatsakė, ar "Hermis Capital" yra tarp tų, kurie galvoja investicijas iš Lietuvos nukreipti į kitas ES nares. "Kol kas esame ištikti šoko, dabar visiems svarbiausia išgyventi, įveikti finansinius ir ekonominius sunkumus bei iššūkius, kurie ateina iš užsienio. Blogai, kai prie viso to prisideda ir nesaugumas vietos rinkoje. Abejoju, kad toks skubotas mokesčių sistemos keitimas apskritai turi precedentų pasaulyje ar ES", – kalbėjo N.Dagilis.

Grėsmė – NT sektorius

Jo manymu, Vyriausybė pirmiausia turėjo imtis ne radikalių mokesčių reformų, o atlikti valdžios sektoriaus auditą, įvertinti taupymo galimybes, mažinti biurokratinio aparato išlaidas, atsisakyti besidubliuojančių funkcijų, dalį jų perleisti privačiam verslui.

N.Dagilio teigimu, išeitis galėtų būti paskola valstybei iš Tarptautinio valiutos fondo, kuris galėtų paskolinti šaliai mažesnėmis palūkanomis, nei tenka dabar skolintis rinkoje. Be to, valstybė, skolindamasi vietos rinkoje, sumažina galimybes paskolas gauti verslui.

"Pirmadienį vėl buvo išplatinta valstybės vertybinių popierių už 12 proc. metinių palūkanų. Kai valstybė tokio dydžio palūkanomis skolinasi vidaus rinkoje, verslui nelieka jokių galimybių, – teigė pašnekovas. – Dabar iš esmės išdraskoma mokesčių sistema, neišanalizavus, neįvertinus jautrumo. Mane stebina, kad jokio dėmesio nekreipiama į NT sektorių, kuriuo buvo paremtas šalies ūkio augimas. Šis klausimas aktualus ir sprendžiamas nuo Vašingtono iki Paryžiaus, bet Lietuvoje tam visiškai neskiriama dėmesio. Kas bus, jei vystytojai ar gyventojai, nepakeldami skolų naštos, vis dėlto lūš? Žaibo greičiu rutuliojasi įmonių nemokumas, prasideda bankrotai. Galbūt valstybė turėtų pagalvoti apie būsto paskolų garantijas gyventojams, nereikėjo naikinti mokesčių lengvatos paėmusiems būsto paskolas ir pan."

Našta užversta verslui

Investuotojų forumo vadovės R.Skyrienės manymu, nereikėjo šįkart skubėti mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM). "Taip, aš mažiau mokėsiu, bet kas iš to darbdaviui? Jam didžiausia našta – "Sodros" mokesčiai", – aiškino R.Skyrienė.

Verslininkų teigimu, mokesčių naštą norima paskirstyti neproporcingai, permetant ant verslo pečių didžiąją dalį atsakomybės dangstyti biudžeto skylę.

SEB ekspertų teigimu, verslas ant mokesčių reformos aukuro padeda 62 proc., socialinių išmokų gavėjai – 21 proc., o samdomi darbuotojai – 17 proc. sumos. Banko specialistų skaičiavimais, įvykdžius mokesčių reformą, verslui teks sumokėti 1,2 mlrd. litų daugiau mokesčių, gyventojams (dėl padidėjusių akcizų ir PVM, bei panaikintų lengvatų) – 330 mln. litų daugiau.