Konservatoriai ir socialdemokratai prakalbo apie progresinių mokesčių įvedimą. Abiejų politinių jėgų pateikiami pasiūlymai skiriasi.

Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) ketvirtadienį Finansų ministerijai pasiūlė parengti alternatyvų valstybės biudžeto tikslinimo projektą.

Konservatoriai siūlo laikinai įvesti progresinius pajamų ir turto mokesčius, kad dėl atlyginimų mažinimo nenukentėtų mažas pajamas gaunantys biudžetininkai - mokytojai, policininkai, gydytojai ir kiti mažai uždirbantys, iš biudžeto apmokamų profesijų atstovai.

Kaip portalą patikino TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma, tokių priemonių būtina imtis dėl ryškėjančio 3 mlrd. litų biudžeto deficito.

„Šis pasiūlymas leidžia palikti tokius pat atlyginimus mažai uždirbančioms visuomenės grupėms ir užkelti pagrindinę mokesčių naštą ant tų, kurie šiuo metu geriau laikosi“, - ketvirtadienį portalui sakė J.Razma.

Jis sakė, kad siūloma progresnius mokesčius įvesti 1-2 metams, kol pasibaigs ekonominis sunkmetis. Nuo kokios algos dydžio galėtų būti taikomi progresniai mokesčiai, konservatorius dar negalėjo atsakyti.

„Paprašėme, kad Finansų ministerija paskaičiuotų kelis galimus variantus. Pažiūrėsime, kokias sumas galima surinkti įvedant šį mokestį. Tarkim, galima mėginti paskaičiuoti, kiek būtų surenkama įvedant šiuos mokesčius uždirbantiems daugiau nei 2 tūkst. litų. Gaunantiems 2 tūkst. litų galėtų būti taikomas 21 proc. mokesčio tarifas, o vėliau kas kelis šimtus litų vis pridedamas po procentas, kol tarkim uždirbantiems 8-10 tūkst. litų būtų maksimali mokesčių riba - tarkim 40 procentų“, - portalui sakė J.Razma.
Tačiau jis pabrėžė, kad Finansų ministerija skaičiuos kelis variantus ir nebūtinai toks modelis bus taikomas.

Šiandien Seime socialdemokratas Algirdas Sysas įregistravo kiek kitokį pasiūlymą dėl progresinių mokesčių įvedimo. Siūloma nustatyti keturis pajamų mokesčio tarifus, kurie būtų taikomi skirtingas pajamas gaunantiems žmonėms.

Per metus uždirbantys ne daugiau nei 24 tūkst. litų, mokėtų 15 proc. pajamų mokestį. Gaunantys nuo 24 iki 60 tūkst. litų metines pajamas mokėtų 18 proc. mokesčio tarifą. Asmenys, kurių metinės pajamos svyruoja nuo 60 iki 120 tūkst. litų, būtų apmokestinami 25 proc. pajamų mokesčiu. O uždirbantys daugiau nei 120 tūkst. litų mokėtų 40 proc. pajamų mokestį.

Vyriausybė patikslintą 2009 m. valstybės biudžetą Seimui planuoja pateikti svarstyti po poros savaičių.