Latvija jau apsisprendė, kad nenori įsileisti Krymo okupaciją šlovinančių Rusijos dainininkų. Lietuvoje kol kas – tyla. Neskubama sudaryti juodojo sąrašo, į kurį galėtų patekti ne vienas Kremliaus propagandą skelbiantis atlikėjas.

Diplomatiškas nutylėjimas

Koks yra šalies politikų ir politologų vertinimas? Latvijai sudarius juodąjį Rusijos atlikėjų sąrašą, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pozicija išlieka nuosaiki – sąrašų kol kas nebus. Tai stebina politologą Lauryną Kasčiūną. Jo manymu, toks sąrašas dabar yra ypač reikalingas. Juolab kad ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė užvakar užsiminė, kad "Lietuva svarsto nacionalines sankcijas Rusijos piliečiams".

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius šią savaitę neribotam laikui į juodąjį sąrašą įtraukė Rusijos estrados dainininkus Olegą Gazmanovą, Josifą Kobzoną ir Alą Perfilovą (Valeriją). Jiems uždrausta įvažiuoti į šalį. E.Rinkevičiaus teigimu, atlikėjai viešai teisina Krymo aneksiją, niekinamai atsiliepia apie Ukrainą.

Pasinaudojo proga

Dar pavasarį daug žymių Rusijos kultūros atstovų pasirašė oficialų pranešimą "Rusijos kultūros veikėjai remia Prezidento poziciją dėl Ukrainos ir Krymo". Jame rašoma, kad tuo metu, kai sprendžiamas Krymo ir jų tėvynainių likimas, "Rusijos kultūros veikėjai negali būti abejingi stebėtojai".

Latvijos kurorte Jūrmaloje kasmet liepos pabaigoje vyksta Rusijos kultūrą propaguojantis festivalis "Naujoji banga". Juodasis sąrašas buvo savalaikė reakcija, pasak E.Rinkevičiaus, "uždrausti Rusijos imperializmo ir agresijos šalininkams atvykti į Latviją ir dalyvauti renginiuose".

Tokių svečių neišvengia ir Lietuva. Pastarasis O.Gazmanovo koncertas Lietuvoje vyko dar iki krizės Ukrainoje, tačiau ir tada kilo didelis susipriešinimas dėl jo pasirodymo. Tarybų Sąjungą dainomis garbinančio atlikėjo jau tuomet daug politikų nenorėjo matyti Lietuvoje.

Vis dėlto Lietuvos užsienio reikalų ministerija nieko nenori girdėti apie juodąjį sąrašą. "Drausdami minėtiems atlikėjams atvykti į Lietuvą šiuo metu tik dar labiau prisidėtume prie jų viešinimo. Tačiau neatmetame galimybės svarstyti panašių priemonių taikymą ateityje", – toks yra ministerijos atsakymas.

Bausti ir skatinti

Politologas, Rytų Europos studijų centro darbuotojas L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad nuostata, jog politika ir kultūra negali būti siejamos, yra iš esmės neteisinga.

"Darome didelę klaidą, kai kalbame, kad neva kultūra ir politika visai nesusijusios, jas reikia visiškai atskirti. Kultūra, istorija, politika viena kitą integruoja. Kultūros politika yra dar vienas iš geopolitinių svertų šalia ekonominių, energetinių ir kitų", – įsitikinęs politologas.

L.Kasčiūno vertinimu, juodojo sąrašo sudarymas atlieka ir edukacinę funkciją, informuoja visuomenę apie šalies poziciją, parodo požiūrį į žmones, kurie reiškia paramą Vladimiro Putino veiksmams.

"Mano požiūriu, tokie veiksmai ir parama jiems turi turėti savo kainą. Todėl manau, kad Lietuvai reikėtų svarstyti apie tokį sąrašą, jis dabartiniame kontekste yra labai reikalingas. Reikėtų gerai pagalvoti, kokie žmonės į jį turėtų būti įtraukti", – sakė L.Kasčiūnas. Jo nuomone, į juodąjį sąrašą neabejotinai galėtų patekti atvirai ideologiškai sistemai tarnaujantys Rusijos kultūros atlikėjai.

Politologas atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtų prasminga pagerinti situacijų tų žmonių, kurie Rusijoje laikosi kitokios pozicijos. Atsakydami į minėtą kultūros atstovų pranešimą dėl paramos V.Putinui, dar kelios dešimtys žymių kultūros veikėjų taip pat pasirašė viešą laišką "Prieš karą, prieš Rusijos izoliavimąsi, prieš totalitarizmo restauravimą".

"Jiems galima suteikti daugiau dėmesio, pasikviesti į Lietuvą. Galima veikti ne tik draudimais, bet ir paskatomis, mąstyti subalansuotai", – mano L.Kasčiūnas.

Komentarai

Darbo partijos narė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė:

Kiekviena valstybė turi vertinti savo situaciją. Latvijoje sąrašas atsirado dėl to, kad artėjo kasmetis festivalis. Lietuva turi žiūrėti savo situaciją, kada ir kokiu atveju turime priimti kažkokius sprendimus. Tam yra Užsienio reikalų ministerija, kuri turėtų pateikti rekomendacijas. Tai ne tokia situacija, kad jeigu vienas kažką padarė – ir kitas turi padaryti. Latviai tiesiog reagavo į savo situaciją ir, manau, pasielgė tinkamai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė:

Manau, kad jau pribrendo laikas. Dar prieš metus buvo galima suprasti logiką tų, kurie sakė, kad nereikia reklamos daryti tokiems veikėjams, tegul jie čia tyliai ramiai daro savo darbelius, bet dabar situacija yra visiškai pasikeitusi. Viešinimas ir labai aiškus kalbėjimas bei jiems patiems parodymas, kad mūsų vertybės yra labai skirtingos, jau yra būtinas. Manau, latviai, tuo vadovaudamiesi, taip ir pasielgė. Taip, Latvijoje vyksta festivalis, kuris diegia rusišką kultūrą Baltijos valstybėse ir dargi yra su sovietiniu atspalviu. Tačiau kai apie 500 Rusijos veikėjų pasirašė paramą V.Putinui dėl Krymo aneksijos, tai įsivaizduokite, jeigu būtų tokia parama Lietuvos aneksijai. Kaip mes reaguotume? Šie pasirašę žmonės turi suvokti, kad jie patys save atribojo nuo demokratinio pasaulio, kuris išpažįsta visai kitokias vertybes. Todėl mūsų Užsienio reikalų ministerija turėtų nedvejodama priimti sprendimą dėl juodojo sąrašo.

Lietuvos socialdemokratų partijos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka:

Laikausi panašios, nuosaikios pozicijos kaip Užsienio reikalų ministerija. Tiesa, kai tas O.Gazmanovas atvažiavo į Lietuvą ir mums čia padarė Tarybų Sąjungą, tai, aišku, buvo per daug. Už tokius dalykus reikia bausti. Visuomet reikia žiūrėti, kokia situacija, kontekstas. Latvijoje dabar buvo sava situacija. Pas mus dar neteko susidurti su niekuo, kurie pasirašė tą paramą V.Putinui. Jeigu iki šiol tokio sąrašo nebuvo, būtų nesolidu pulti jo sudaryti vien dėl to, kad Latvija sudarė. Tačiau ir Užsienio reikalų ministerija nesako, kad sąrašas nebus sudarytas vėliau.