„Teisingumo ministerija artimiausiomis dienomis išsiųs raštą Rusijos Teisingumo ministerijai dėl 2016 metais pateikto prašymo įvykdymo“, – BNS sakė ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Pasak jo, 2016 metais buvo prašoma nuteistąjį perduoti į Lietuvą tolimesniam bausmės atlikimui pagal dvišalę sutartį, bet atsakymas iki šiol negautas.

Naujas raštas rengiamas po gegužės pabaigoje Seimo kontrolieriaus iniciatyva įvykusio pasitarimo, kuriame dalyvavo Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento atstovai.

Šis pasitarimas surengtas, kai į Seimo kontrolierių Augustiną Normantą kreipėsi J. Mataičio sesuo Jolanta Stonienė, prašydama tarpininkauti susigrąžinant Rusijoje įkalintą brolį.

Po pasitarimo Seimo kontrolierius kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas išsiaiškinti 2016 metais pateikto prašymo nagrinėjimo rezultatus, BNS sakė Seimo kontrolierių įstaigos atstovas spaudai Vytautas Valentinavičius.

J. Mataitį Karaliaučiaus teismas dėl šnipinėjimo 2016 metais nuteisė 13 metų laisvės atėmimo bausme. Tais pačiais metais Maskvoje dėl šnipinėjimo buvo nuteistas Lietuvos pilietis Aristidas Tamošaitis.

Jie buvo sulaikyti po to, kai Lietuvos teisėsauga dėl šnipinėjimo suėmė Rusijos pilietį Nikolajų Filipčenką.

Vėliau Lietuvos teismas paskelbė, kad N. Filipčenka buvo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas ir skyrė jam 10 metų laisvės atėmimo.

J. Mataičio sesuo J. Stonienė „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad yra prašiusi tuometinės teisingumo ministrės Mildos Vainiutės „apkeisti du žmones, kalinčius skirtingose valstybėse“.

Lietuvos valdžios atstovai nuo bet kokių komentarų apie J. Mataitį susilaiko ir apsikeitimo galimybių nekomentuoja.