Rusai mokyklą sugriovė

„Pagalba ukrainiečiams kariaujant, žinoma, yra svarbiausias prioritetas. Antra vertus, ir civilinis gyvenimas turi tęstis. Ypač svarbu padėti vaikams gyventi santykinai normalų, kiek tai įmanoma šalyje vykstant karui, gyvenimą. Todėl švietimo sritis yra pagrindinis Lietuvos prioritetas teikiant nekarinę paramą Ukrainai“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotojo patarėjas Europos taikos priemonių ir Ukrainos atstatymo srityje Artūras Žarnovskis.

Pirmas toks projektas pradėtas dar 2018 m. – Rytų Ukrainoje rekonstruota Avdijivkos mokykla. Jos atidarymas įvyko 2021 m. rugsėjį, dar iki plataus masto Rusijos invazijos. Tuo metu nelabai kas tikėjosi, kad Rusija pradės tokio brutalumo karą. 2022 m. gegužę mokykla buvo sugriauta.

„Klaida – ne kad čia rekonstravome mokyklą, klaida – kad Rusija pradėjo karą. Žinoma, kol jis vyksta, yra grėsmė, kad mūsų darbas virs griuvėsiais. Tačiau dabar mūsų atstatytose mokyklose, vaikų darželiuose bent jau esame ramūs dėl vaikų saugumo, nes visur įrengtos slėptuvės, užtikrintas mokymosi procesas saugiomis sąlygomis“, – džiaugiasi A. Žarnovskis.

Nekarinei paramai vienos šalys pasirinko kurio nors Ukrainos regiono patronažą, o viena pirmųjų ją pradėjusi teikti Lietuva nutarė koncentruotis ne pagal regionus, bet pagal sektorius. Pagrindinės sritys – trys: švietimo infrastruktūros atkūrimas, sužeistų karių reabilitacija ir humanitarinis išminavimas.

Nuo 2022 m. CPVA Ukrainoje sėkmingai įgyvendino septynis projektus, kurių bendras biudžetas – beveik 42,2 mln. eurų. Šiuo metu vykdoma dar dvylika, jų biudžetas – 61 mln. eurų. Nuo 2024 m. rugpjūčio CPVA pradėjo vykdyti pirkimų ir sutarčių priežiūros funkcijas Ukrainos išminavimo koalicijoje, kurios pradinis biudžetas siekia 25 mln. eurų.

Sužeistiesiems: Lietuvos vykdomame projekte planuojame atnaujinti ir išplėsti Lvivo miesto reabilitacijos centro „Unbroken“ padalinį Brukhoviči gyvenvietėje, suteikti galimybę centre vienu metu gydytis iki 120 pacientų. / CPVA nuotr.

Įrengia ir slėptuvių

A. Žarnovskis pasakoja savo akimis Ukrainoje matęs vienuolikmečių, kurie nemoka skaityti ir rašyti, nes jau penkeri metai neina į mokyklą, yra penktokų, kurie apskritai nėra joje buvę, nes buvo COVID-19 pandemija, o paskui prasidėjo karas. „Jie neturi galimybių mokytis – pamatinės vaiko teisės. Juk kalbame apie kartą, kuri bus atsakinga už Ukrainos atsigavimą. Švietimo krizė čia neįtikėtino masto“, – sako A. Žarnovskis.

Lietuva padeda Ukrainai atstatyti rusų sugriautas mokyklas, vaikų darželius. Be to, Borodiankos pedagogai kėlė kvalifikaciją Lietuvoje, o keliasdešimt mokinių užpraeitą vasarą atostogavo Vilniuje, čia treniravosi ir varžėsi su Lietuvos vaikais futbolo aikštelėje.

Borodiankoje pernai užbaigta ir 120 vaikų darželių rekonstrukcija, inicijuota JAV nevyriausybinės organizacijos „Hope Foundation“.

450 Irpinės miesto netoli Kyjivo vaikų nuo 2023 m. vasaros lanko vaikų darželį „Rūta“. 75 proc. jo pastato po rusų atakų buvo sugriauta. Prireikė vos aštuonių mėnesių, kad vaikai galėtų grįžti į savo darželį atstatytame moderniame pastate su naujais baldais ir įranga, lauke įrengtomis žaidimų aikštelėmis. Įgyvendinant projektą 34 Irpinės miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojai lankėsi Lietuvoje, susipažino su ugdymo proceso organizavimu mūsų šalyje.

Į Snihurivkos Mykolajivo regione profesinį licėjų Nr. 3 galėjo grįžti mokytis 300 vaikų, nes vietoj sugadintų langų Lietuvos įmonė „LTintus“ licėjui padovanojo naujus, o CPVA pasirūpino juos sumontuoti, sutvarkyti kitus mažiau pažeistus.

Licėjui padovanota ir profesijoms ugdyti skirta įranga – profesionalių įrankių rinkiniai virėjų ir konditerių, žemės ūkio traktorininkų ir šaltkalvių, dažytojų ir tinkuotojų, buhalterių profesiniam mokymui.

Dar vienas projektas – „Įjunkime ateitį: įrenginių koalicija Ukrainos vaikams“ – skirtas Ukrainos vaikams aprūpinti mokymuisi reikalingais kompiuteriais su programine įranga. Pernai 355 nešiojamieji kompiuteriai išdalyti pasienio zonoje su Rusija esančio Sumų srities Hluchivo miesto mokiniams. Čia mokymasis internetu yra vienintelė jų galimybė.

Šiuo metu vykdomas dar vienas projektas – vietoj sugriautos mokyklos Zeleny Hai Ševčenkovskos savivaldybėje, Mykolajivo regione, bus pastatyta nauja modulinė mokykla. Ji veiks ne tik kaip ugdymo įstaiga, bet ir kaip bendruomenės centras. Šalia bus įrengta ir slėptuvė.

Šiuo metu pafrontės regionuose statomos arba projektuojamos šešios didžiulės slėptuvės prie mokyklų.

Taip pat patvirtinta 5 mln. eurų programa ant mokyklų, slėptuvių įrengti saulės elektrines, kad būtų užtikrintas energetinis autonomiškumas, nes Ukrainoje dažnai dingsta elektra, dėl to trikdomi procesai tiek ligoninėse, tiek mokyklose.

Nauja: 450 Irpinės vaikų nuo 2023 m. vasaros lanko vaikų darželį „Rūta“. 75 proc. jo pastato po rusų atakų buvo sugriauta. Prireikė vos aštuonių mėnesių, kad vaikai galėtų grįžti į savo darželį atstatytame moderniame pastate su naujais baldais ir įranga, lauke įrengtomis žaidimų aikštelėmis. / CPVA nuotr.

Sužeistųjų reabilitacijai

Milžiniško dydžio problema Ukrainoje – sužeistų karių reabilitacija. Lietuva šiuo metu vykdo trijų infrastruktūrinių reabilitacijos objektų Dnipre, Lvive ir Žitomire rekonstrukciją.

A. Žarnovskis pasakoja, kad konkrečius objektus reabilitacijos ar švietimo projektams Lietuva pasirenka glaudžiai bendradarbiaudama su Ukrainos tos srities ministerijomis. „Tačiau siekiame ne tik išspręsti problemą konkrečioje vietovėje, bet ir matyti potencialą, kaip tie projektai galėtų tapti pavyzdiniai, kad būtų plečiami ir kitų donorų lėšomis. Juos matome kaip potencialą paveikti tos srities sistemą visoje šalyje“, – pabrėžia CPVA atstovas.

Šiuose projektuose investuojama ne tik į pastatus, slėptuves, aplinką. „Atstatome infrastruktūrą, tačiau plytos nemoko ir negydo, tad bandome padengti ir minkštąjį elementą, pavyzdžiui, reabilitacijos įstaigų projektuose ukrainiečiams padėti pasitelkiame ir mūsų reabilotologus, psichiatrus, psichologus, kitus specialistus, Sužeistų karių asociaciją. Ukrainiečiai jau, deja, turi labai daug patirties reabilitacijos srityje, tačiau bandome padėti ją sistemizuoti, kad ji būtų tolygiai teikiama visoje šalyje“, – pasakoja A. Žarnovskis.

Lietuva vykdo ir kitus vadinamuosius minštuosius projektus, t. y. investicijas ne į infrastruktūrą, o į žmones. Pavyzdžiui, labai svarbus eurointegracijos projektas, nes Lietuvai patikėta koordinuoti Ukrainos pasirengimą narystei ES. Žinome, kaip pasirengti tam procesui, tam turi būti atlikta labai daug namų darbų ir dabar patariame ukrainiečiams, kaip atitikti tuos reikalavimus.

Labai opi problema ne tik karinis, bet ir humanitarinis išminavimas. Skaičiuojama, kad Ukrainos ekonomika netenka per 10 mlrd. eurų dėl užminuotų teritorijų, nes jose negali būti vystoma ekonominė veikla, jau nekalbant apie civilių žmonių saugumą, nes inicidentų, deja, labai daug.

Gal kai kurie miestai ir kaimai nebus atstatomi: juose ir gyventojų gali būti smarkiai sumažėję, be to, yra galimybė pastatyti geriau, nes kai kuriais atvejais atstatyti nelogiška, nes pastatai paveikti ne tik karo, bet ir laiko.

Projektai multiplikuosis

Pagrindinių sričių, kuriose Lietuva teikia nekarinę pagalbą Ukrainai, keisti neketinama, tačiau, pasak A. Žarnovskio, formos gali keistis. Pavyzdžiui, vienas iš tikslų – užtikrinti šešių slėptuvių pafrontės regionuose, kurios tuoj bus baigtos, įveiklinimą. Jų Ukrainoje šiuo metu labai trūksta ir reikia, kad jos veiktų kuo plačiau ir ne tik pavojaus atveju.

„Ukrainos vaikams reikia pasivyti prarastą laiką. Įvairūs tyrimai rodo, kad mokinių grupė nuo penktos iki devintos klasės atsilieka kartais ir ketverius metus. Tad moderniai įrengtoje slėptuvėje prie mokyklos bus galima organizuoti papildomų matematikos, ukrainiečių, anglų kalbų, istorijos ir kitų pamokų ne tik tos mokyklos mokiniams, bet ir kitiems vaikams, gyvenantiems tame regione“, – sako A. Žarnovskis.

Kita sritis – „Ateities mokyklos“ projektas. Tokios mokyklos projektavimo pasaulinis konkursas sulaukė daug dėmesio, jame dalyvavo daug skirtingų šalių architektų, o laimėjo italų ir ukrainiečių komanda.

„Tikimės, kad mokykla pagal tą projektą bus pastatyta ir ne viena tokia. Sumanymas – kad jos būtų statomos įvairiose Ukrainos vietose, taupant pinigus projektavimui. Kartu su Ukrainos institucijomis reikės galvoti, kur efektyviausia jas statyti, nes demografija pasikeitė iš esmės: daug ir vidinių pabėgėlių, ir apskritai šalyje sumažėjo gyventojų“, – sako A. Žarnovskis. Ateities mokyklos techninis projektas turi būti parengtas jau šio pavasario pabaigoje.

Trečia nauja kryptis – „Kurk Lietuvai“ programos pagrindu sukurta programa „Kurk Ukrainai“. Pagal ją jauni talentai, užsienyje baigę studijas, kviečiami grįžti į savo šalį. Jie padirba Vyriausybėje tikintis, kad liks toliau dirbti viešajame sektoriuje. Dabar Ukrainoje labai didelis protų nutekėjimas, o jų labai reikia. Pagal minėtą programą dešimt Ukrainos talentų, baigę universitetus JAV, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, jau grįžo į kariaujančią tėvynę.

Saugu: beveik prieš metus Borodiankoje atidaryta atstatyta mokykla, kurioje gali mokytis 700 mokinių. Atsidėkodami už pagalbą ukrainiečiai jai suteikė Lietuvos–Ukrainos licėjaus Nr. 1 pavadinimą. Čia įrengta ir slėptuvė, sutvarkyta mokyklos lauko infrastruktūra. / CPVA nuotr.

Pinigai – ir Taivano

Lietuvos CPVA administruojami projektai Ukrainoje finansuojami ne vien mūsų valstybės, bet ir kitų partnerių, donorų – Europos Komisijos (EK), Taivano, Airijos, Andoros lėšomis. „Mūsų tikslas – kad tos iniciatyvos būtų ne pavienės, o telktų ir kitus donorus, nes dažnai projektas įmanomas tik kooperuojantis“, – pabrėžia A. Žarnovskis.

Pavyzdžiui, pernai rudenį Taivanas pasirašė memorandumą dėl 5 mln. JAV dolerių įnašo, kurį skirs Lietuvos įgyvendinamiems Ukrainos atstatymo projektams. Iki tol tokiems projektams Taivanas jau skyrė 4,58 mln. eurų. Pavyzdžiui, dabar vykdomo mokyklos Zeleny Hai projekto biudžetas – 2,7 mln. eurų, iš jų pusė – Taivaniečių atstovybės Lietuvoje įnašas. Irpinės vaikų darželio „Rūta“ projektui jie skyrė 1,2 mln. eurų (visas biudžetas per 4, 6 mln.). Slėptuvių pafrontėje projektui didžiąją dalį lėšų skyrė EK, o 3 mln. eurų prisidėjo Airija.

Snihurivkos mokyklos atnaujinimo projekto biudžetas – 83 tūkst. eurų, iš kurių 15 tūkst. – Andoros įnašas. Čia prisidėjo ir Lietuvos privatus verslas – UAB „LTintus“ nepiniginio įnašo vertė – apie 50 tūkst.

„Pavyzdiniai ir plačiai nuskambėję Lietuvos projektai Ukrainoje užkrėtė prisidėti ir kitas šalis, kurios neturi tiek galimybių vykdyti projektus dėl pajėgumų juos valdyti stygiaus, didelio atstumo ar kitų priežasčių. Kai kitų valstybių mokesčių mokėtojų pinigai patikimi būtent lietuvių vykdomiems projektams, tai dar vienas patvirtinimas, kad projektai vykdomi gerai, jie vertinami. Žinoma, prie donorų paieškos prisidėjo ir didžiulis mūsų diplomatų darbas“, – aiškina A. Žarnovskis.

Kiekvienas CPVA vykdomas Ukrainos atstatymo projektas patvirtinamas Vyriausybės lygmeniu, jie finansuojami iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo. Pprojektus Ukrainoje taip pat įgyvendina ir kitos Lietuvos institucijos, pavyzdžiui, Statybų sektoriaus vystymo agentūra, Energetikos, Transporto, kai kurios kitos ministerijos, taip pat nevyriausybinės organizacijos, privatus verslas, kitos organizacijos. Pasak A. Žarnovskio, verslas projektuose dalyvauja teikdamas savo prekes savikainos kainomis, kad aukodami savo pelną prisidėtų prie pagalbos Ukrainai.

„Bandome ieškoti sinergijos. Daug savanorių Ukrainoje daro nuostabius darbus, ieškome, kaip sujungti verslo, nevyriausybinių organizacijų pastangas ir taip suteikti Ukrainai dar efektyvesnę pagalbą“, – pabrėžia A. Žarnovskis.

CPVA nuotr.

Šiandien ir rytoj

Etalono, kaip atstatyti šalį, patyrusią tokį didžiulį karą, pavyzdžių rasti sunku. Tokio masto atstatymus, kokių reikia Ukrainai, galima palyginti tik su atstatymu po Antrojo pasaulinio karo. „Yra įvairių studijų – Pasaulio banko, Europos investicijų banko, kitų institucijų, tačiau aiškaus plano nėra. Tačiau akivaizdu, kad nematoma kito kelio, kaip labai stiprus ES vaidmuo (ne tik pinigais, bet ir koordinavimo, skaidrumo užtikrinimo, planavimo srityse) ir stiprus centralizavimas, t. y. visumos matymas ir demografine, ir teritorijų prasme. Gal kai kurie miestai ir kaimai nebus atstatomi: juose ir gyventojų gali būti smarkiai pamažėję, be to, yra galimybė pastatyti geriau, nes kai kuriais atvejais atstatyti nelogiška, nes pastatai 1960–1970 m., jie paveikti ne tik karo, bet ir laiko“, – sako A. Žarnovskis.

Pasak jo, akivaizdu ir tai, kad be privataus verslo įsitraukimo šalies atstatyti neįmanoma. ES ir EK svarsto, kaip paskatinti Vakarų verslą įžengti į Ukrainą. Tai labai jautrus klausimas, nes ten tebevyksta karas, tačiau atstatymui reikia rengtis jau dabar. Diskutuojama, kaip paskatinti verslą perkelti savo įmones į Ukrainą, gal skatinti lengvatinėmis paskolomis, valstybės garantijomis, dalinai subsidijuojant, apdraudžiant techniką ir žmones. Apie tai turėtų būti diskutuojama ir Ukrainos atkūrimo konferencijoje, kuri šįsyk vyks liepą Romoje.

„Antra vertus, net patys ukrainiečiai sako, kad kai kalbame apie atkūrimą, lingvistiškai atrodo, kad tai vyksta po kažko. Dabar dar vyksta karas, tad tenka kalbėti, kaip, pavyzdžiui, energetikos sektoriui tiesiog išgyventi. Reikia mąstyti dešimtmečius į ateitį, tačiau kartu spręsti klausimus, kaip išgyventi šiandien“, – konstatuoja A. Žarnovskis.

Jis neabejoja, kad abu šiuos klausimus spręsti reikia jau šiandien, ir mato to rezultatus. Pabaigę projektus Ukrainoje lietuviai domisi, kaip ten sekasi, stengiasi aplankyti atstatytas mokyklas per Rugsėjo 1-osios ar Paskutinio skambučio šventes, gražius ryšius su lietuvių atstatytomis įstaigomis palaiko Lietuvos ambasada Ukrainoje. Džiugina žinios, kad vaikai pagaliau gali saugiau mokytis, dėl to ukrainiečių šeimos sugrįžta į gimtuosius miestus.

Kartais užsimezga ir naujų draugysčių, pavyzdžiui, Borodiankos Lietuvos–Ukrainos licėjus ir Vilniaus Tuskulėnų gimnazija plėtoja partnerystę, įvairių švenčių proga rengia nuotolines pamokas, sveikina vieni kitus, susirašinėja.

Yra grėsmė, kad mūsų darbas virs griuvėsiais. Tačiau dabar lietuvių atstatytose mokyklose, vaikų darželiuose bent jau esame ramūs dėl vaikų saugumo, nes visur įrengtos slėptuvės.

A. Žarnovskis sako pats pastaruosius trejus metus važinėjantis į Ukrainą maždaug kas šešias savaites. Pripažįsta – tai varginančios kelionės, nes iš Vilniaus nuvykti į Kyjivą trunka beveik parą, jei reikia vykti į atokesnius regionus – dar ilgiau. Tačiau, pasak jo, per „Teams“ mokyklų ar slėptuvių nepastatysi.

Nuo 2007 m. su sveikatos, švietimo sričių projektų Lietuvoje valdymu administruojant Šveicarijos, Norvegijos paramą dirbęs A. Žarnovskis sako, kad pirmasis jo projektas Ukrainoje buvo Avdijivkos mokykla. 2018 m. ją aplankęs tuometis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis pažadėjo lėšų mokyklos atstatymui.

„Tuomet ji buvo 3 km nuo kontaktinės 2014 m. prasidėjusio karo linijos. Ten buvo karo padėtis, vyko apšaudymai. Važinėdamas pamačiau visą baisumą, o pabaigus tą projektą turėjau ir kitų iniciatyvų su Ukraina ir man tapo aišku, kad noriu savo žinias ir kompetenciją skirti darbui padedant Ukrainai. Atsisakiau departamento direktoriaus pareigų ir dabar visas mano darbas – pagalba Ukrainai, nes man tai prasminga, kaip žmoniškumo testas. Nepaliksiu šio darbo, kol Ukraina tikrai neatsigaus“, – įsitikinęs A. Žarnovskis.

Jam įsiminė daug jautrių momentų. Borodiankos mokykloje vienas vaikas, gal ketvirtokas, priėjo prie jo ir ukrainietiškai (jis jau kiek supranta šią kalbą) sako: „Ačiū, lietuviai, kad mums padedate. Mes šiuo metu kariaujame, bet greitai laimėsime, sustiprėsime ir tada padėsime jums.“

„Kaip stipriai vertinama Lietuvos skiriama pagalba, gali pajusti tik būdamas Ukrainoje. Tai ne tik dėkingumas, bet ir draugystės išbandymas, nes, kaip sakoma, draugą nelaimėje pažinsi. Manau, ypač jaunosios kartos visam gyvenimui išliks, kad Lietuva yra ištikima draugė“, – sako A. Žarnovskis.