Vakar pristatytas specialus tyrimas tik patvirtino senai žinomą tiesą: lietuviai ir Lietuvos lenkai – stereotipų įkaitai.

Šalia gyventi nenori

Lietuvių ir mūsų šalyje gyvenančių lenkų santykiai – ne tokie blogi, tačiau koją kiša ne be politikų kaltės susiformavę prietarai ir stereotipai. Neseniai atliktas specialus Lietuvos lenkų ir Lenkijos įvaizdžio Lietuvos visuomenėje tyrimas tai tik patvirtina.

Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkai beveik po valandą šnekėjosi su dešimtimis Lietuvoje gyvenančių lenkų – darė pagilintus struktūruotus interviu. Tyrimo išvados nė kiek nestebina.

„Dauguma Lietuvos lenkų tapatinasi su Lietuva ir kur kas rečiau su Lenkija, Baltijos regionu ir Europa. Per 10 metų šios nuostatos nepakito“, – tai tik viena tyrimo išvadų.

Tačiau lietuvių nuomonė apie lenkus labiau neigiama. Į valdžią atėjus dešiniesiems lietuvių nuomonė apie lenkus tik blogėjo. Beveik 7 proc. lietuvių 2006-aisiais nenorėjo gyventi lenkų kaimynystėje. Dabar šis skaičius, pasak tyrėjų, siekia jau 13 proc. Nors bent 58 proc. lietuvių teigia, kad su lenkais nebendrauja.

Laiko skundikų tauta

„Lenkas yra ponas ir pakėlęs nosį“, „lenkas yra pijokas, tinginys, gal suktas“, „visų Lietuvos bėdų kaltininkas – Jogaila“, „lenkas yra katalikas, tai kažkaip laikosi dešimt įsakymų...“, „lenkai yra skundikai, skundžiasi Europos Komisijai, visur skundžiasi, kad pažeidžiamos teisės“; „lenkai sako “Wilno nasza„, o, matyt, lietuviai bijo, kad jie atims tą “Wilno", – štai tokius stereotipus, paplitusius tarp lietuvių, tyrėjams vardijo Lietuvos lenkai.

Tiesa, lietuviai lenkus taip pat laiko ir atvirais, ir darbščiais, ir drąsesniais, kai reikia už save pakovoti. Tarp lietuvių paplitusius stereotipus, istorinius prietarus apklausti lenkai, anot tyrėjų, nurodė itin tiksliai.

Apklaustieji apibūdino ir lietuvius. Labiausiai paplitęs atsakymas apie lietuvį – „valstietis“. Lietuviai lenkų akimis apibūdinami visaip: „užsispyrę bendrapiliečiai, kurių neįmanoma perkalbėti, įtikinti ir pan.“.

„Lietuviai tokie užsispyrę, bukai užsispyrę... kaip žemaičiai. Provincialumas, toksai lietuviškas provincialumas gal yra. Kad bijo išeiti į kokius nors platesnius vandenis, savo šitam darže tik krapštosi ir bijo pakelt galvą“, – klišėmis kalbėjo viena apklaustųjų.

Kirčiai žiniasklaidai

Tyrėjai išvadose pabrėžia, kad asmeniniu lygiu žmogiškieji Lietuvos lenkų ir lietuvių santykiai suvokiami kaip gana geri: artimi, šilti, draugiški. Tačiau nacionaliniu lygiu kaimynų santykiai suvokiami per politikos prizmę.

„Jaučiama lenkų diskriminacija dėl gimtosios kalbos, įsidarbinimo, pavardžių ir vietovardžių rašymo lenkų kalba, žemės grąžinimo ir veiklos finansavimo“, – tyrimo išvadose teigia Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkai.

Jie priduria, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybių bendradarbiavimą lemia neišvengiama kaimynystė, bendra istorinė patirtis ir jos veikėjai. Bet taip pat Lenkijos patrauklumas apsipirkimo, turizmo, ekonominio bendradarbiavimo ir švietimo srityse.

Mokslininkai daro išvadą, kad santykiai su Lietuvos lenkais pagerėtų, jei pasikeistų valdančioji dauguma. Bent tai įvardijama kaip „bendradarbiavimo veiksmingumą“ galintys lemti veiksniai.

Padėtį keisti, anot tyrėjų, galėtų ir „neišvengiamos kaimynystės suvokimas, įsiklausymas į tautinių mažumų problemas bei siekius ir jų palaikymas“.

Tyrėjai nepraleido progos pamokyti ir žiniasklaidos: „Ji galėtų padėti atsikratyti esamų ir nekurti naujų stereotipų apie tautines mažumas. Kol kas abejojama žiniasklaidoje pateiktos informacijos objektyvumu.“

Tačiau viskas susiveda į vieną priežastį, nurodytą išvadų pabaigoje, – neišprusimą.