„Pasikeitęs gyvenimo būdas, tai yra socialiniai tinklai. Jų gyvenimas yra mokykla – namai – telefonas – kompiuteris. Anksčiau jie eidavo į kiemą, žaisdavo krepšinį, eidavo į treniruotes, meno būrelius“, – šnekėjo Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius.

Direktorius sakė – kol valdžia delsia, sprendimų imasi patys. Lietuvių kalbos pamokų skaičių padidino – dabar daugiau, nei numatoma pagal ugdymo planą.

„Pradinėse klasėse mes padidiname dėmesį. Jei anksčiau skirdavome 6–7 savaitines pamokas, tai dabar 8–9“, – teigė Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuo šių metų suformuotos klasės, kuriose mokoma tik lietuvių kalba. Nauda, anot mokytojų, akivaizdi.

„Jeigu pamokų daugiau – daugiau su tais vaikais dirbame, galime plačiau viską mokytis ir rezultatai būna geresni“, – nurodė Kauno tarptautinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Asta Šimkienė.

Tačiau ryžtingų sprendimų imasi vos viena kita šalies mokykla. Nauji mokslo metai įpusėja, o valdžia neapsisprendžia.

„Situacija iš tikrųjų yra blogėjanti, nes rusakalbėse mokyklose ugdymas rusų kalba didėja toliau. Mes turim per ketverius metus didėjimą 600 vaikų“, – aiškino Seimo narys (LSDP) Darius Jakavičius.

„75 proc. vaikų rusakalbėse mokyklose yra mūsų valstybės piliečiai, tokių mokyklų turime pusšimtį“, – sakė Seimo narys (LS) Simonas Kairys.

Nors įstatyme numatoma užtikrinti ugdymą tiek gimtąja, tiek valstybine kalba, brandos egzaminų rezultatai rodo realybę: penktadalis lietuvių kalbos egzamino neišlaiko, o kitų dalykų rezultatai – prastesni.

„Tikslas yra integruoti tautinių mažumų atstovus į lietuvių bendruomenę, o dabar kuriame tokius savotiškus rusakalbių burbulus“, – tvirtino D. Jakavičius.

Treji metai diskusijų – be rezultatų. Kol kas tik siūlymai. Švietimo ministerija rusakalbių mokyklų uždrausti nedrįsta, nori didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.

„Reikia fokusuotis į tą ankstyvą ugdymą, tai yra pradinį ugdymą, ten turėtų būti sustiprinta bazė“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Tomas Bičiūnas.

Lietuvių kalbos pamokų rusakalbėse mokyklose per savaitę – trimis mažiau nei kitur. Anot ministerijos, prie pokyčių reikia eiti palaipsniui – kasmet lietuvių kalbai skirti po papildomą valandą, bet ekspertai – skeptiški.

„Yra labai negera situacija, nes nesukuriame to vienodo starto. Atėję į 5 klasę ir turėdami mokytis pagal identišką bendrąją ugdymo programą, jie susiduria su labai dideliais iššūkiais“, – nurodė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.

Estija ir Latvija rusų mokyklų atsisakė. Darželinukai ir pradinukai mokosi tik valstybine kalba, o vyresni kalbos atsisako palaipsniui, bet jau priėjo paskutinį etapą.

„Mes tikrai galime Lietuvoje taip pat, gal nuosekliai pradedant nuo 2026 m. rugsėjo 1-osios startuoti su tuo, kad rusakalbių vaikų mokyklose pirmoje klasėje, išskyrus gimtąją kalbą ir etnokultūrą, visi dalykai būtų dėstomi lietuvių kalba“, – šnekėjo D. Jakavičius.

Tačiau ministerijai estų ir latvių pavyzdys netinka. Lietuvoje yra ir lenkiškų mokyklų – tektų uždaryti ir jas, o to ministerija daryti neketina.

„Imkime ir uždarykime rusų kalbos mokyklas arba tik atsisakykim rusų kalbos – būtų toks diskriminacinis vienai kažkokiai tautinei mažumai, vienai tautai“, – tvirtino T. Bičiūnas.

20 metų rusakalbėje mokykloje dirbusi pedagogė Vaiva įsitikinusi, kad sprendimai turi būti įtvirtinti įstatymu, nes jei niekas nereikalauja – niekas ir nedarys. O kitataučių moksleivių rezultatai negerės.

„Mokyklos taryba iš tikrųjų turi teisę sumažinti gimtosios kalbos mokymosi valandų ir padidinti lietuvių kalbos mokymo valandų. Tačiau tai nėra nacionaliniu lygmeniu reglamentuoti dalykai, deja, taip yra, kad suaugusieji dėliojasi taip, kaip jiems yra patogiau“, – kalbėjo V. Juškienė.

Anot ministerijos, kraštutiniai sprendimai sukeltų papildomų problemų. Dalis mokytojų lietuviškai nekalba, tad tektų ieškoti naujų, o ir mokiniams staigi adaptacija būtų sudėtinga.

„Jau ir taip vaikas, atėjęs į mokyklą, patenka į kitą situaciją. Jei iš rusakalbės šeimos ir staiga viskas lietuviškai – jam yra psichologinis šokas“, – nurodė Kauno tarptautinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja.

Kol kas didesnių pokyčių imasi tik Vilnius – lietuvių kalbos pamokų skaičių didina pradinėse klasėse. Daugiau darželių pradėjo ugdyti dviem kalbomis.