Naujoji privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio tvarka turėtų pakoreguoti oficialius rinkėjų sąrašus Lietuvoje. Veikiausiai jų skaičius gerokai sumažės.

Dirbtinai išsipūtęs

Kai paaiškėjo, kad PSD yra apskaičiuotas nemažai daliai lietuvių, jau senokai išvykusių dirbti ir gyventi užsienyje, tačiau nedeklaravusių savo išvykimo, į Lietuvos ambasadas ir konsulatus ėmė plūsti minios žmonių, panūdusių pagaliau užregistruoti savo emigraciją. Taip jie tikisi bent jau ateityje išvengti mokėti PSD mokestį.

Tokia deklaruojamosios gyvenamosios vietos pakeitimo karštinė džiugina Gyventojų registrą ir Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), nes dabar bus įmanoma sudaryti kur kas tikslesnius rinkėjų sąrašus, neįtraukiant į juos tų žmonių, kurie jau seniai gyvena ne Lietuvoje, bet joje tebėra deklaravę savo gyvenamąją vietą.

"Per kiekvienus rinkimus susidurdavome su atvejais, kai žmogus yra įrašytas į Gyventojų registrą, deklaravęs savo gyvenamąją vietą kokioje nors Jonavoje ar Kelmėje, bet iš tikrųjų jau ne vienus ir ne dvejus metus gyvena bei dirba Londone ar Barselonoje. Mes išrašome tam rinkėjui balsavimo pažymėjimą jo Lietuvoje deklaruotu adresu, tačiau jis to pažymėjimo negauna, nes čia beveik nepasirodo. Šitaip buvo dirbtinai išpūstas rinkėjų skaičius", – pasakojo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Tikslins kitų metų pradžioje

Dabar, kai užsienyje gyvenantys lietuviai deklaruos savo tikrąją, o ne menamą gyvenamąją vietą, turėtų būti gerokai patikslintas rinkėjų sąrašas. "PSD mokėjimo naujos tvarkos pozityvus dalykas yra tas, kad bus kur kas tikslesni rinkėjų sąrašai, nes žmonės fiksuos savo tikrąją gyvenamąją padėtį", – sakė Z.Vaigauskas.

Jis pabrėžė, kad žmonės turi deklaruoti ne savo gimtąją vietovę, ne savo Lietuvoje turimo nekilnojamojo turto adresą, ne savo tėvų ar kitų giminių namą arba butą, bet savo faktinę gyvenamąją vietą, tai yra tą, kur jie gyvena ir dirba ilgiau nei 6 mėnesius per metus.

"Kai priartės rinkimai, iš Gyventojų registro tarnybos paimsime naujausius duomenis apie deklaravusius gyvenamąją vietą žmones ir galėsime patikslinti rinkėjų sąrašą", – teigė VRK pirmininkas.

Artimiausi rinkimai Lietuvoje turėtų vykti kitų metų vasarį, kai bus balsuojama dėl naujų savivaldybių tarybų. "Likus maždaug pusantro mėnesio iki rinkimų, tai yra kitų metų pačioje pradžioje, paimsime naujausius deklaravusiųjų sąrašus ir patikslinsime rinkėjų sąrašus", – tvirtino Z.Vaigauskas.

Mažėja ir 18-mečių

VRK vadovas sakė negalįs spėti, kaip galėtų pasikeisti rinkėjų skaičius, tačiau teigė, kad jų turėtų pamažėti. "Akivaizdu, kad tie, kurie išsiregistruos iš Lietuvos, nebeturės galimybės balsuoti savivaldos rinkimuose, nes tokią teisę turi tik nuolat atitinkamoje savivaldybėje gyvenantys žmonės", – tvirtino Z.Vaigauskas. "Tarkim, Osle gyvenantis lietuvis negali rinkti Birštono savivaldybės tarybos narių", – pateikė pavyzdį jis.

Be to, anot VRK pirmininko, rinkėjų skaičius Lietuvoje jau pradeda mažėti dėl demografinių priežasčių. "Iki šiol rinkėjų skaičius dar šiek tiek augo, nes jį vis pagausindavo jauni žmonės, kuriems sukanka 18 metų ir jie įgyja balsavimo teisę. Iki 1990-ųjų gimstamumas buvo didesnis nei paskui, todėl tų 18-mečių buvo palyginti daug. Dabar jų pradėjo smarkiai mažėti. Tai irgi mažins rinkėjų skaičių", – sakė Z.Vaigauskas.

Paklaustas, ar Lietuvoje vis dar yra kokie 2 mln. rinkėjų, VRK pirmininkas atsakė tvirtai: "Tikrai taip".

Pasak jo, pastaruosiuose rinkimuose oficialus rinkėjų skaičius siekė maždaug 2,7 mln. "Tai netgi jeigu manytume, kad išvykusių yra apie 0,5 mln., blogiausiu atveju rinkėjų skaičius sumažėtų iki maždaug 2,2 mln. Bet nemanau, kad taip drastiškai sumažės. Gal tik kokiu vienu kitu šimtu tūkstančiu, vargu ar daugiau", – spėjo Z.Vaigauskas.

"Bet kuriuo atveju, kitų metų pradžioje matysime realesnį ir tikresnį vaizdą", – pridūrė jis.

Apie 2,7 mln. oficialių rinkėjų

Pernai gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose turėjo galimybę dalyvauti 2,691 mln. rinkėjų, birželio mėnesį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose – 2,692 mln. 2008 m. spalį surengtuose Seimo rinkimuose galėjo dalyvauti 2,696 mln. rinkėjų.

2007-ųjų vasarį įvykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose oficialiai galėjo dalyvauti apie 2,692 mln. įregistruotų rinkėjų.

Tačiau paprastai prezidento rinkimuose dalyvauja vos 50–60 proc. rinkėjų, Seimo rinkimuose – apie 40–50 proc., savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose dar mažiau – apie 25–40 proc. rinkėjų.

Tikslių skaičių nedrįso spėti

Gyventojų registro tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Aleksandravičiūtė tvirtino kol kas negalinti pasakyti bent kiek tiksliau, kaip galėtų pasikeisti rinkėjų sąrašai, kai baigsis ar bent apmažės gyvenamosios vietos deklaravimo keitimo įkarštis.

"Bendras rinkėjų skaičius neturėtų labai smarkiai pasikeisti, nes visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę balsuoti Seimo ir prezidento rinkimuose, kad ir kur jie gyventų – Lietuvoje ar užsienyje. Tačiau su savivaldos rinkėjų sąrašais yra kiek kitaip. Kadangi tokiuose rinkimuose gali dalyvauti tik deklaravę gyvenamąją vietą atitinkamose savivaldybėse, bet ne užsienyje, ta deklaruotos gyvenamosios vietos keitimo banga gali smarkiai pakoreguoti skaičių", – sakė ji.

J.Aleksandravičiūtė tvirtino, kad dar anksti kalbėti, kiek galėtų sumažėti savivaldos rinkėjų skaičius. "Metų pabaigoje padėtis bus akivaizdesnė ir aiškesnė", – teigė pareigūnė ir pasiūlė tikslių skaičių pasiteirauti 2010-ųjų gruodį.