Išsiaiškinti, kas iš šių įvykių svarbiausia nūdienos lietuviams, sumanęs Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros kolektyvas nekantraudamas laukia tėvynainių sprendimo. Jau ketverius metus vykdomas projektas "Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai" artėja prie atomazgos.

Paskutinė galimybė

2013-aisiais prasidėjusių rinkimų procedūra itin paprasta: internete (adresu www.istorineprezidentura.lt) arba Istorinės Prezidentūros muziejuje buvo galima balsuoti už įvykius, kurie laikytini vienais reikšmingiausių Lietuvos valstybei.

Laikotarpis nuo 1918-ųjų iki 1940-ųjų buvo suskirstytas į keturis intervalus (1918–1922 m., 1923–1928 m., 1929–1934 m., 1935–1940 m.), kiekvienam priskirta po 100 įvykių su trumpais jų aprašymais. Rinkimų etapas simboliškai prasidėdavo vasario 16-ąją ir trukdavo metus.

Šimtmečio išvakarėse vyksta penktasis rinkimų etapas, kuriame – 100 įvykių: po 25 atrinktus iš kiekvieno praėjusio etapo. Paskutinysis rinkimų turas skirtas šiems įvykiams reitinguoti – prašoma pasirinkti dešimt reikšmingiausiųjų – truks iki liepos 1 d. Vėliau bus rengiamasi rinkimų rezultatų vizualizacijai: 2018 m. vasarį, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Istorinėje prezidentūroje bus atidaryta reikšmingiausiems Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiams skirta paroda.

Sumanymo tikslai

"Siekėme sukurti ne tik kažkokią tuščią akciją, norėjome, kad tai būtų tas procesas, kuris įtrauktų daug žmonių, kad tai nebūtų tik mūsų parengta paroda. Norime, kad ir patys žmonės dalyvautų rengiant šią parodą", – rinkimams skaičiuojant paskutines dienas sakė Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Pašnekovė džiaugiasi: žmonės išgirdo raginimus ir per penkerius metus rinkimų projektas sulaukė 20 tūkst. balsavusiųjų.

Kodėl rinkimų projektas vykdomas taip ilgai? Viena svarbiausių priežasčių – noras, kad žmonės balsuotų įsigilinę į kiekvieną pristatomą įvykį. "Pažinimas ir švietimas parodoje turi tapti pramoga. Jei žmonės ateis, sužinos ir supras, o vėliau rekomenduos tai pamatyti kitiems, vadinasi, paroda savo tikslą pasiekė", – tikisi istorikė.

"Žmogus per savišvietą augina savo orumą. Kai pažįsti savo istoriją, gali oriai pasiginčyti su latviu, estu ar su Vakarų pasaulio žmogumi. Turėdamas kertines vertybes, kertines žinias tu nesi tik tas, kuris linksi", – pažinimo svarbą akcentavo R.Mikalajūnaitė.

Turėdamas kertines vertybes, kertines žinias tu nesi tik tas, kuris linksi.

Vertybes atspindi ir balsuojančiųjų pasirinkimai. Žvelgdama į paskutiniojo rinkimų etapo biuletenį, R.Mikalajūnaitė atkreipia dėmesį į įvykius, kurie rikiuojasi pirmosiose ir paskutinėse rinkimų rezultatų vietose. Štai pirmoji vieta, kuri, akivaizdu, ir laimės svarbiausiojo Lietuvos įvykio titulą – Vasario 16-osios akto paskelbimas. Tikėtina, tai ne tik labai svarbus įvykis lietuviams – galbūt tai viena datų, apie kurias žino kiekvienas tautietis.

Šiuo metu ketvirtojoje vietoje yra lito įvedimas. Šį pasirinkimą R.Mikalajūnaitė linkusi sieti su šių dienų žmonių nostalgija nacionalinei valiutai, kurią visai neseniai pakeitė euras. Septintojoje vietoje – Lietuvos universiteto įkūrimas. Tai gali byloti, kad balsavusieji supranta išsilavinimo prasmę ir reikšmę.

Paraleles su nūdiena atspindi ir paskutinėse šimtuko vietose atsidūrę įvykiai. Pvz., tai, kad už antrojo Lietuvos Respublikos Seimo išrinkimą atiduota mažai balsų, anot R.Mikalajūnaitės, gali byloti, kad žmonėms kyla asociacijų su dabartiniu Seimu, kurį jie ne itin vertina.

R.Mikalajūnaitė neslepia nuostabos dėl vienoje paskutiniųjų vietų atsidūrusio nuosprendžio Klaipėdos krašto nacistams paskelbimo vadinamojoje Neumanno-Sasso byloje, kuris tarptautiškai yra labai svarbus įvykis – buvome pirmieji, nuteisę nacius dar Adolfo Hitlerio valdymo metais.

Politika prieš kultūrą

Norint praplėsti žinias apie Lietuvos istoriją, į rinkimus buvo įtraukti ne tik politiniai, bet ir socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai įvykiai: Adolfo Šapokos redaguotos "Lietuvos istorijos" išleidimas, Kauno sporto halės atidarymas, suburta Lietuvos vyrų futbolo rinktinė ir pan. Tokiu būdu norėta, kad žmonės galėtų įsivaizduoti realų Lietuvos praeities vaizdą.

Istorikė su nekantrumu laukia rinkimų rezultatų, kurie atskleis ne tik žmonių požiūrį į praeitį, bet ir tai, ar jiems svarbiau politika, kultūra ar socialiniai įvykiai.

"Jei pasitvirtins, kad kultūriniai įvykiai neturi tokios svarbos, tai bus simptomas, kad mums reikia atsigręžti ir į viską pradėti žiūrėti plačiau. Taip, kultūra yra labai svarbi ir ji lemia tai, kaip žmogus jaučiasi ir kaip jis gyvena", – pastebėjo R.Mikalajūnaitė.