Daugiausia – iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, galės būti siunčiama į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ ir karinę mokymo operaciją Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais.

Iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų galės dalyvauti Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA, iki 40 karių – JAV vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“, iki 30 karių – ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“, iki 20 karių – ES karinėje operacijoje Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje „EUNAVFOR MED operacija SOPHIA“.

NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, ES karinėje mokymo misijoje Malio Respublikoje, ES karinėje mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje Seimas leido siųsti iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Iki 5 karių galės būti siunčiama į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Kosovo Respublikoje ir tarptautinę jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje.

„Dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą, ypač su strategine Lietuvos sąjungininke – JAV. 2020–2021 metais prioritetais išliks dalyvavimas NATO, NATO sąjungininkų koalicijų ir ES vadovaujamose tarptautinėse operacijose, bus siekiama išlaikyti Lietuvos indėlį į JT vadovaujamą operaciją Malyje ir Lietuvos Respublikos karinę mokymo operaciją Ukrainoje“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 115 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.