Nepaisant vis agresyvesnės Rusijos politikos, karo tikimybė Baltijos jūros regione „dar išlieka gana maža“, tačiau Maskvos veiksmai ateityje neigiamai veiks Lietuvos saugumo situaciją, antradienį paskelbė Lietuvos karinė žvalgyba.

„Rusija kol kas nėra pajėgi pradėti karinį konfliktą prieš NATO“, - rašoma viešai paskelbtoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ataskaitoje.

Dokumente teigiama, kad Maskva prieš kitas valstybes pirmiausia numato naudoti nekarines priemones - politinį, ekonominį, informacinį, diplomatinį spaudimą ir karinės galios demonstravimą, ir, tik joms nedavus rezultatų, imtųsi karinių veiksmų.

Anot departamento, nepaisant milžiniškų lėšų ginkluotosioms pajėgos vystyti, Rusija suvokia, kad per artimiausią dešimtmetį nepavyks panaikinti karinio potencialo atsilikimo nuo NATO ir JAV, todėl nusprendusi kariauti Maskva smogtų netikėtą pirmąjį smūgį.

„Todėl esant būtinybei, operaciją Vakarų kryptimi numatoma pradėti pirmiems, netikėto puolimo metu sumažinant oponento karinį potencialą operacijos rajone iki tokio lygmens, kuris būtų priimtinas Rusijai“, - teigiama viename iš dviejų paskelbtų dokumentų, jis vadinamas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“.

Karinės žvalgybos teigimu, Rusija kariniuose mokymuose Vakarų strategine kryptimi simuliuoja karinį konfliktą su NATO, ne išimtis buvo ir pratybos „Zapad 2013“.

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvai potencialiai ypač pavojingas oro-kosmoso gynybos elementų vystymas Karaliaučiaus krašte, kur dislokuoti priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-400 dengia didžiąją dalį Lietuvos teritorijos.

Karinės žvalgybos duomenimis, „Iskander“ sistema Karaliaučiaus krašte kol kas nedislokuota, tačiau tai numatoma ateityje.

Dokumente teigiama, kad Rusija vis agresyviau mėgins įtvirtinti savo, kaip „atgimusios didžiosios valstybės“, statusą, ypač didindama įtaką posovietinėje erdvėje.

„Stiprėjančios didžiavalstybinės nuotaikos turės neigiamos įtakos ir skatins dar agresyvesnės Rusijos užsienio politikos formavimą“, - teigiama viename iš dviejų paskelbtų dokumentų, pavadintame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“.

Jame pabrėžiama, kad Rusijoje pastaraisiais metais ypač išryškėjo kryptingos propagandos vaidmuo užtikrinant valdančiojo režimo palaikymą, formuojama konservatyvi, antivakarietiška rusų tautos tapatybė.

Departamento vertinimu, įvykiai Ukrainoje parodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos yra pajėgios greitai sugeneruoti reikiamus pajėgumus, o pasirengimas operacijai gali būti gerai slepiamas.

„Tikėtina, kad Rusijai įgyjant vis daugiau pasitikėjimo savimi ir sukuriant vis efektyvesnes priemones (visų pirma, karines), augs ir pasirengimas tas priemones panaudoti. Tai labai neigiamai veiks Lietuvos saugumo situaciją“, - teigiama dokumente.