Už nutarimo projektą, kurį pateikė grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių Seimo narių, daugiausia „valstiečių“, po pateikimo balsavo 67 Seimo nariai, 10 buvo prieš, 19 susilaikė.

Projektą toliau nagrinės Seimo komitetai.

Valstybė gali netradicinę religinę bendruomenę pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, jeigu ją palaiko visuomenė, o mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.

Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuva“ kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis.

Anot išvados, didelę reikšmę senosios lietuvių pagonybės tyrinėjimams, senųjų apeigų atkūrimui teikianti „Romuva“ priskirtina rekonstrukcionistinei pagonybei.

Konservatorius Arvydas Anušauskas sakė Teisingumo ministerijos išvadoje pasigedęs galimų bendruomenės sąsajų su Rusija, citavo rusišką interneto puslapį, kad „tai yra „rusko litovskyj jazyčeskyj projekt“.

„Tiesiai šviesiai, tai yra rusiškai lietuviškas pagonybės projektas, bet šita informacija Teisingumo ministerijos parengtame dokumente nutylėta“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Projektą pristatęs Žmogaus teisių komiteto vadovas „valstietis“ Valerijus Simulikas atsakydamas teigė, kad baltiškųjų organizacijų yra „daug įvairių“, o pripažinimo prašo būtent susivienijusi į „Romuvos“ tikėjimo bendruomenę ir oficialiai registruota Teisingumo ministerijoje.

Liberalas Simonas Gentvilas pasisakydamas už pripažinimą teigė, kad žvelgiant į praeitį ir gerbiant Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės paveldą reikėtų „ypatingą dėmesį skirti šitai bendruomenei, kaip daliai ir mūsų istorijos ir paveldo įkūnytojos“.

Taip pat jis ragino „neskirstyti, ar tai yra labiau vienos politinės jėgos išpažįstama bendruomenė, ar kitaip neskaidyti politiniu klausimu“, apeliuodamas į tai, kad „Romuvos“ rėmėjas yra „valstiečių“ vadovas.

R. Karbauskis ketvirtadienį žurnalistams komentuodamas siūlymą pripažinti „Romuvą“ žurnalistams patvirtino nesantis šios bendrijos narys, nors ir kartu dalyvavęs renginiuose.

Pripažinimą skeptiškai įvertinę parlamentarai argumentavo, kad folkloras negali tapti religija.

„Vargu, ar būtų galima priimti tą jūsų nuostatą, kad tikėjimas į folklorą, kultūros paveldą yra viena tikėjimo rūšių“, – į projekto pristatymą reagavo konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

„Iš tikrųjų puoselėti tradicijų niekas nedraudžia. Bet klausimas, kada ta tradicija turi tapti bažnyčia“, – sakė konservatorius Edmundas Pupinis.

Teisingumo ministerijos išvadoje nurodoma, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Išvadoje pažymima, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.

Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.

Gavusi valstybės pripažinimą bendrija galėtų sudaryti santuokas, įgytų teisę mokyti tikybos  mokyklose tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu.