- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tikriausiai pažįstama arba bent jau girdėta situacija, kai šeima su mažamečiais vaikais beviltiškai bando išsinuomoti būstą. Kodėl nuomotojai vengia, ar jiems gresia kokios nors atsakomybės už diskriminavimą, kaip elgtis tokioms šeimoms, LNK žurnalistas teiravosi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – LGKT) teisininko Vyčio Muliuolio.
– Ar dažnai susiduriate su situacijomis, kai šeimai su vaikais išsinuomoti būstą tampa tikru iššūkiu?
– Tai tikrai pakankamai dažna situacija. Ko gero, ši problema paaštrėjo praėjusiais metais dėl karo Ukrainoje. Atvyko daug karo pabėgėlių, išaugo būsto nuomos poreikis. Tuomet kilo daug ginčų dėl galimybės jį išsinuomoti. Žmonės kreipiasi į mūsų tarnybą informuodami apie diskriminuojančio pobūdžio būsto nuomos skelbimus. Kai yra diskriminuojami ne tik dėl šeiminės padėties, bet ir dėl tautybės, kalbos.
– Socialiniuose tinkluose jaunos šeimos su mažais vaikais dažnai pasidalina informacija, kad dažniausiai joms užtrenkiamos durys dėl vieno argumento. Ar tiesa, kad nemokumo atveju nuomotojams iškraustyti iš buto šeimą praktiškai neįmanoma.
– Taip, Civiliniame kodekse (CK) yra įtvirtinta papildoma apsauga, kad nėščios moterys arba asmenys, kurie turi mažamečių vaikų, būtų apsaugoti. Pagal to kodekso nuostatą, tuo pagrindu numatoma, kad nuomotojas negali atsisakyti sudaryti nuomos sutarties arba nepagrįstai pabloginti gyvenimo sąlygų, ar nutraukti nuomos sutarties. Dėl šios CK įtvirtintos apsaugos, matyt, nuomotojams ir kyla pagrįstų ar nepagrįstų abejonių. Dažniausiai būtent dėl to šeimos su vaikais ir kreipiasi į mus. Tačiau atsakant į jūsų klausimą, tokių skundų gauname nedaug.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gal dėl to, kad šeimos susitaikė su tokia situacija ir vargsta tyliai, nesiskųsdamos, kol randa galimybę išsinuomoti būstą...
– Su šia problema susiduria nemažai šeimų. LGKT vykdo šviečiamąją veiklą. Informuojame visuomenę, kad tokie atvejai, kai atsisakoma išnuomoti būstą dėl šeiminės padėties, nėra leistini.
Pagal Lygių galimybių įstatymo nuostatas, draudžiama jau vien skelbime nurodyti tokias diskriminuojančias sąlygas. Pavyzdžiui, kad nepageidauja šeimų su vaikais.
– Ar nuomotojas nėra teisus, sakydamas, kad mano būstas ir darau, ką noriu?
– Čia yra svarbūs trys niuansai. Lygių galimybių įstatymas, kuris draudžia diskriminaciją paslaugų teikimo srityje, įtvirtina du principus. Vienas – draudžia diskriminuoti suteikiant socialinį būstą, t. y. kai teisės aktų nustatyta tvarka socialiai remtinas asmuo, turintis teisę į tokį būstą, juo yra aprūpinamas. Antras principas, kad – draudžiama diskriminacija, kai būstas nuomojamas komerciniais tikslais ir paslaugos teikėjas iš to gauna pajamas. CK nuostata, draudžianti diskriminuoti šeimas su mažamečiais vaikais, taikoma visoms būsto nuomos sąlygoms. Visi privalo laikytis šio kodekso, nepriklausomai, ar tai fizinis asmuo, ar juridinis. Tačiau Lygių galimybių įstatymo nuostatose tai jau negalėtų būti taikoma, nes lemia tai, kas yra nuomotojas. Ar tai yra privatus asmuo, kuris neužsiima komercija ir negauna iš to pajamų, ar tai daroma komerciniais pagrindais.
– Ką tokiu atveju daryti šeimoms, kurioms atėjus tartis dėl būsto nuomos, nuomininkas atsisako, nes nenori priimti su mažais vaikais?
– Visų pirma, prašytume informuoti LGKT vien pastebėjus tokius diskriminuojančius reikalavimus būsto nuomos skelbimuose. Mes pasiaiškintume kiekvieną atvejį individualiai, nes pagal Lygių galimybių įstatymo nuostatas, draudžiama jau vien skelbime nurodyti tokias diskriminuojančias sąlygas. Pavyzdžiui, kad nepageidauja šeimų su vaikais. Arba dar griežčiau nurodoma, kad apskritai nenuomoja šeimoms su vaikais. Tai jau yra diskriminacija.
– Kokia atsakomybė gresia tokiems nuomotojams?
– Asmenys, kurie mums atsiunčia nuorodas į tokius diskriminuojančius skelbimus, arba skelbimų kopijas, sako, kad mums net beviltiška kreiptis. Tada mes, tikrindami tą informaciją, susisiekiame su tą skalbimą išplatinusio tinklalapio administracija, arba, jei yra galimybė, su konkrečiu asmeniu, parašiusiu tą skelbimą. Aiškinamės tas aplinkybes, pasakome, kokios yra įstatymo nuostatos. Aišku, tokie skalbimai dažniausiai būna tiesiog pašalinti, bet tai neeliminuoja galimybės toliau diskriminuoti.
– Ar diskriminacija dėl šeiminės padėties prilyginama diskriminacijai dėl, tarkim, lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės?
– Taip. Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją net keturiolika pagrindų. Šeiminė padėtis lygiai taip pat patenka į šią kategoriją, kur draudžiama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, tautybės ir pan.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...