Mokykloje vaikai įgyja ne tik įprastų žinių, bet ir gyvenimiškų įgūdžių, kurie praverčia užvėrus švietimo įstaigos duris.
„Kalbama apie savęs pažinimą, asmeninius tobulėjimo tikslus, apie santykius ir bendravimą, atsakingus sprendimus ir elgesį – tiek saugų, tiek sveiką. Tai svarbu ir asmeniui, ir bendruomenei“, – aiškino Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos mokytoja Inga Vargalienė.
Šios temos šalies mokyklose aptariamos jau trejus metus. Gyvenimo įgūdžių programoje yra ir lytinis švietimas. Vyresniųjų klasių mokiniai su mokytojais diskutuoja ir apie lytinius santykius.
„Daugiau kalbama apie lytinę sveikatą, sprendimų svarbą, apie galimas pasekmes, jei tie sprendimai neapgalvoti“, – tvirtino I. Vargalienė.
Mokytojams ir mokiniams temos nebaisios, tačiau dalis politikų vis dar gąsdinami.
„Mano supratimu, akivaizdus tos metodinės medžiagos tikslas – seksualizuoti vaikus“, – kalbėjo Seimo narys Ignas Vėgėlė.
Politikas jau antrą kartą siekia Seime įtvirtinti pataisas – jo siūlymu, tik tėvai turėtų spręsti, ar jų vaikams reikia lytiškumo pamokų.
„Konstitucija aiškiai nustato, kad tėvai turi teisę daryti įtaką ugdymui, susijusiam su doroviniu auklėjimu. Akivaizdu, kad lytiškumo pamokos yra dorovinis ugdymas“, – argumentavo I. Vėgėlė.
Liberalas Simonas Gentvilas perspėja, kad įteisinus tokias iniciatyvas gali išaugti nepilnamečių nėštumų skaičius.
„Sovietų Sąjungoje seksas apskritai neegzistavo. Tada būdavo iki 50 tūkst. abortų per metus. Lietuvoje šiandien jų – 10–15 tūkst.“, – priminė S. Gentvilas.
Edukologijos mokslų profesorė tokį siūlymą aiškina vadinamąja moralinės panikos teorija.
„Ji išjungia kritinį mąstymą ir instinktyviai verčia saugoti jaunimą. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie biologijos pamokas – gal tėvai bijotų, kad bus dėstoma apie evoliuciją. Arba apie geografiją – kad, neduok Dieve, bus pasakyta, jog Žemė nėra plokščia“, – sakė VU edukologijos profesorė Irena Stonkuvienė.
Seimo narė Agnė Širinskienė tvirtina, kad ne visi paaugliai anksti pradeda lytinį gyvenimą, todėl, anot jos, ne visiems tokios pamokos aktualios.
„Tai nereiškia, kad visi vaikai pradeda. Ir tada klausimas – ar tie, kurie nepradeda, turi kartu su kitais klausytis? Manau, kad tėvai tikrai gerai pažįsta savo vaikus“, – komentavo A. Širinskienė.
Švietimo ekspertė stebisi, kad dalis suaugusiųjų vis dar tiki, jog jų vaikas „nieko nežino“.
„Visos informacinės priemonės šiandien pateikia kur kas daugiau žinių, nei suaugusieji įsivaizduoja. Kartais jie net nenutuokia, ką jaunimas žino“, – sakė I. Stonkuvienė.
Dalis politikų įsitikinę, kad jei mokykla ir tėvai neatsakys į kylančius klausimus, informaciją vaikai vis tiek susiras patys – tik neaišku, kokios ji kokybės.
„Nebūkime naivūs. Jaunas žmogus, nuo ankstyvo amžiaus, „TikTok'e“, kiemo pokalbiuose ar kitur randa informaciją, kuri dažnai būna kreiva, šleiva ir tikrai netinkama“, – teigė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
I. Vėgėlė įsitikinęs – į daugelį klausimų gali atsakyti ir patys tėvai.
„Tėvai geriau žino, kiek jų vaikas pasirengęs išgirsti vieną ar kitą dalyką“, – pabrėžė I. Vėgėlė.
„Iš tėvų teisės rūpintis savo vaikais niekas neatima. Priešingai – tai, kad kalbama ir mokykloje, suteikia daugiau galimybių diskusijoms namuose“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vilniaus progimnazijos direktorė tikina, kad su tėvais jau dabar vyksta bendradarbiavimas.
„Užteko kelių individualių susitikimų su tėvais, ir iš tiesų klausimų jau dvejus metus nekyla. Sėkmingai dirbame, o vaikai pamokas vertina“, – patikino I. Vargalienė.
Siūlomoms įstatymo pataisoms Seimas nepritarė, tačiau projektui suteikta galimybė tobulinti.
Naujausi komentarai