M. Chorošinas viliasi, kad jo byla paskatins ir kitus baltarusius kreiptis į teisėsaugą

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad pagal jo pareiškimą pradėtas tyrimas dėl galimų nusikaltimų žmoniškumui.

„Tai gera pradžia. (...) Noriu, kad tie žmonės, kurie nukentėjo Baltarusijoje ir šiuo metu yra Lietuvoje, kreiptųsi kaip ir aš. Nes tylėti negalima“, – BNS sakė M. Chorošinas.

Jo žiniomis, jis kol kas vienintelis yra pateikęs pareiškimą užsienio šalies teisėsaugai dėl nusikaltimų žmoniškumui Baltarusijoje.

Lietuvoje šiuo metu gyvenantis baltarusis vylėsi, kad jį sulaikę ir prieš jį smurtavę Baltarusijos pareigūnai bus nuteisti.

„Noriu, kad tie žmonės įvairiu metu, nors ir po penkerių metų, nuvykę pailsėti prie jūros į Egiptą, būtų areštuoti“, – sakė M. Chorošinas.

„Noriu labai padėkoti ir Generalinei prokuratūrai, ir kitiems, kurie užsiima mano byla, nes labai džiugu, kad kitos valstybės teritorijoje yra ginamos mano teisės“, – teigė jis.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis trečiadienį pranešė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kankinimo, kuris laikomas nusikaltimu žmoniškumui, už kurį gali būti persekiojama tarptautiniu mastu.

Noriu, kad tie žmonės įvairiu metu, nors ir po penkerių metų, nuvykę pailsėti prie jūros į Egiptą, būtų areštuoti.

Prokuroras teigė, kad tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau pripažino, kad „tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų“.

Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą.

M. Chorošinas į Lietuvos prokurorus kreipėsi lapkritį. Jis teigia, kad spalio 13 dieną Minske buvo žiauriai sumuštas prezidento Aliaksandro Lukašenko režimui lojalių jėgos struktūrų pareigūnų.

M. Chorošinas anksčiau per BNS surengtą spaudos konferenciją yra pasakojęs, kad su žmona Baltarusijoje dalyvaudavo protesto akcijose dėl suklastotų prezidento rinkimų rezultatų. Vieną dieną prie jo namų atvyko trys automobiliai su 12 kaukėtų žmonių ir jį išsivežė.

Pasak vyro, pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.

M. Chorošinas Vilniuje pasakojo, kad jis iki šiol yra persekiojamas, sulaukia grasinančių skambučių, Tyrimo komiteto pareigūnų kvietimų „pabendrauti“.

Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPIK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.

„Aš dar nesu pasirengęs sakyti, kad tai buvo asmeniškai N. Karpenkovas, bet pažiūrėjęs į šio asmens nuotrauką, taip pat į kitų GUBOPIK darbuotojų fotografijas, esu beveik tikras, kad tai buvo jis. Aš galiu drąsiai sakyti, kad sugebėsiu atpažinti šį asmenį. Šis vyras yra vyresnis nei 45 metų su maišais po akimis, vilkėjo juodą striukę, juodus džinsus, juodus batus – pagal visą aprašymą asmuo panašus į N. Karpenkovą“, – sakoma M. Chorošino pareiškime.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Baltarusijos opozicijos lyderės S. Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis pranešė, kad nukentėjusių nuo Baltarusijos režimo žmonių pareiškimus su panašiais kaltinimais ketinama pateikti ir kitų valstybių teisėsaugai, o Vilniuje steigiamas šį darbą koordinuojantis centras.

Baltarusijoje iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai po rugpjūčio pradžioje vykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju pasiskelbė autoritarinis šalies vadovas A. Lukašenka. Minsko režimo pareigūnai protestus nuolat malšina jėga, protestuotojų sulaikymais.