Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) narys konservatorius Mantas Adomėnas tvirtina, jog siekiant aukštojo mokslo kokybės būtinos permainos mokyklose - tad reforma vyks ne tik aukštajame, bet ir viduriniame moksle.

„Iš tikrųjų mūsų laukia vidurinio mokslo reforma, nes yra nepatenkinama kokybė, ir smunkantys metai iš metų rezultatai, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, rodo, kad čia reikia susigriebti smarkiai, - pirmadienį Seime spaudos konferencijoje sakė M.Adomėnas.

Anot jo, pradėjus keistis aukštajam mokslui, vis didesnis dėmesys teks bendrajam ugdymui mokyklose, o čia ir glūdi aukštojo mokslo problemų šaknys: tiek nevienodas parengimas, tiek apskritai smunkanti mokyklinio ugdymo kokybė. „Todėl neatidėliotinai atliktinų darbų sąraše - Švietimo įstatymas, dėl kurio bus laužoma ne mažiau iečių negu dėl aukštojo mokslo", - sakė parlamentaras.

Anot konservatoriaus, siekiant atkurti ugdymo kokybę, bus siekiama pokyčių trimis kryptimis: moksleivių selekcijos pagal gabumus, ugdymo turinio peržiūros, mokytojo autoriteto atkūrimo.

Paklaustas, ar numatoma selekcija pagal gabumus reiškia, jog bus siekiama grįžti prie ankstesnės sistemos, kuomet gabiausieji moksleiviai mokėsi gimnazijose, kiti - paprastose vidurinėse mokyklose, atsakė, jog tikriausiai ne - linkstama prie formos, kuomet vienoje mokyklose, bet skirtingose klasėse mokytųsi skirtingų gabumų vaikai.

„Aš atsargiau žiūrėčiau prie grįžimo prie ankstesnio modelio. Iš tiesų yra vietovių, kur tinklas mokyklų pernelyg retas, kad būtų galima daryti gimnazijas, į kurias stojama pagal gabumus, ir atskirai daryti mokyklas tų, kurie nepatenka į gimnazijas. Be to, tai didintų atskirtį. Aš manyčiau, kad bandysim ieškot naujų modelių, galbūt skirtingi standartai klasėse, į vienas klases būtų priimama selekcijos principu, į kitas klases - bendruoju principu", - sakė ŠMKK narys.

Anot parlamentaro, gali pačiame „mokyklos viduje atsirasti modeliai, kurie kuria skirtingų greičių takelius, bet ten, kur tie gabumai nėra svarbūs, darbų, technologijos pamokose, galėtų būti vienas organizmas". „Svarbu nesukurti kastų sistemos bendravime, ugdyme", - sakė M.Adomėnas.

Balandžio pabaigoje Seimas daugiausia valdančiųjų balsais priėmė aukštąjį mokslą reformuojantį Mokslo ir studijų įstatymą.

Pagal jį įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema. Krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.

Yra numatyta galimybė iš mokamos vietos pereiti į nemokamą - po dvejų metų studijų vyks rotacija pagal studijų rezultatus. Studentas, kurio vidurkis bus 2 balais mažesnis už bendrą kurso vidurkį, praras valstybės finansavimą, o į jo vietą galės būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis studentas.

Vienas iš opozicijos atstovų kritikos švietimo reformai akcentų - dėl dalinės, anot jų, rotacijos. Opozicijos atstovai išsakė argumentus, jog tokia rotacijos sistema neskatins ir nemotyvuos studentų - nei tų, kurie bus gavę finansavimą, bet dėl tokios sistemos nesibaimins jo prarasti, nei tų, kurie studijas finansuos patys, bet neturės galimybės pereiti į nemokamą studijų vietą.

ŠMKK atstovo M.Adomėno teigimu, kasmetinė rotacija „būtų ydinga". „Mes kalbame ne apie kažkokią rotaciją bedarbių eilėje, mes kalbame, kaip išugdyti kuo geriausią kokybę, intelektinį potencialą, kuris gali užtikrinti inovacijas. Tai nėra kalba apie tokį primityvų teisingumo principą - jeigu truputėlį nusimokei, jei kažkuris dalykas sunkiau sekasi, atimam pinigus. Toks modelis yra neproduktyvus, ir aš manau, kad tie dveji metai yra kompromisas", - sakė konservatorius.

„Visos geriausiai veikiančios pasaulio aukštosios mokyklos veikia "granto" principu, t.y. finansuoja visą studijų programą, ir tuos žmones, kurie nusimoko, nurašo į neišvengiamą nuostolį. Tai pasitikėjimo kreditu veikianti sistema, bet tam reikia labai kruopščios atrankos, papildomų kriterijų įvedimo ir sąžiningos bendruomenės, kuri tą atranką vykdo, kuri būtų suinteresuota geriausius studentus sau atsirinkti, o ne pažinčių keliu ką nors praleisti", - sakė M.Adomėnas.

Konservatorius tvirtino, jog dažnesnė rotacija studentus atbaidytų rinktis sudėtingas specialybes.

„Kai yra pasitikėjimo kredito principu, kai nėra rotacijos, studentai nebijo rizikuoti, jie nebijo imtis specialybių, kurios yra tikras iššūkis jų intelektui. Kuo dažnesnė rotacija, kuo didesnis pavojus prarasti pinigus, tuo mažiau žmonės rinksis rimtas, iššūkio reikalaujančias specialybes, rinksis "minkštus" dalykus, kur yra aukštų pažymių rašymo tradicija, kur nėra sunku", - sakė konservatorius.

Nors po studijų reformos finansavimas garantuojamas visoms studijoms, jei krepšelis nebus prarastas po dvejų metų studijų dėl rotacijos, tačiau studentai, gavę valstybės finansavimą, bet pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, privalės į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kaina svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.