Kaip sako iniciatyvos autoriai, to reikia pasikeitus geopolitinei situacijai dėl karo Ukrainoje ir padidėjus visų Lietuvos aerodromų svarbai užtikrinant tinkamą karinių oro pajėgų parengtį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kaščiūno teigimu, dėl to svarbu gauti gynybos politiką formuojančių institucijų išvadą.

„Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė turi pasakyti, kiek tie aerodromai joms yra reikalingi kariniu požiūriu. (...) Pasitikrinimas, kad pasakytų – šitas gali būti reikalingas kariniams reikalams, o tas ne“, – BNS sakė parlamentaras.

Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė turi pasakyti, kiek tie aerodromai joms yra reikalingi kariniu požiūriu.

NSGK vadovo teigimu, nesinorėtų, jog visų apygardų, kur yra aerodromai, Seimo nariai siūlytų juos įtraukti į saugumui svarbių įmonių sąrašą. Tačiau jis pripažino, kad aerodromų perdavimas savivaldai kelia daug aistrų.   

„Jaučiu, kad aerodromų atidavimas savivaldybėms kelia iki šiol daug klausimų, kas vyks su ta žeme, dėl aerodromų perspektyvos, dėl aviacijos sporto ateities“, – teigė L. Kaščiūnas.

Mažeikiuose rinkta Seimo narė Laima Nagienė BNS teigė, kad suteikiant beveik 40 metų Šerkšnėnų gyvenvietėje veikiančiam Julijono Kumpikevičiaus aerodromui naują statusą, jis būtų ne tik išsaugotas, bet ir panaudotas šalies gynybos reikmėms.   

„Pirmiausia reikia išsaugoti aerodromą, kuris realiai šiandien tarnauja jaunimo patriotinio pilietiškumo ugdymui. Yra ir daug privačių lėktuvų, kurie iš ten kyla ir skraido. Taką šiek tiek prailginus būtų galima naudoti ir kariniams tikslams, jeigu būtų reikalinga“, – BNS tvirtino L. Nagienė.

Šio aerodromo parašiutininkų instruktorius Rimantas Morkūnas BNS teigė, kad dėl geopolitinės situacijos mažus aerodromus apsimokėtų įtraukti į saugumui svarbių įmonių sąrašą.

„Esant kariniam konfliktui gali būti sunaikinti pagrindiniai aerodromai, o mažesni galėtų priimti karinę techniką, karius. Tai rodo Ukrainos pavyzdys“, –  teigė R. Morkūnas. 

Jis tikina, kad Mažeikių aerodromo pritaikyti gynybai nebūtų sunku, jau dabar karinių oro pajėgų sraigtasparniai vykdo pratybas, vyksta jų gelbėjimo ir kiti mokymai: „Praktikos jau turime“.

Pasak R. Morkūno, aerodromas, kuris dabar išsilaiko iš paslaugų, žlugtų, jeigu būtų privatizuotas. Anot jo, tai rodo ne tik Latvijos pavyzdys, bet ir jau buvęs danų bandymas įsigyti aerodromo žemę.      

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Kęstutis Mažeika sako, kad Sasnavos aerodromas, kuris patenka į Kazlų Rūdos savivaldybėje esančio poligono apsaugos zoną, turi infrastruktūros potencialą kariuomenės rezervo ruošimui.

Pasak jo, Sasnavos aeroklubas yra pasirengęs organizuoti ir paruošti parašiutininkų grupes, galinčias nusileisti į riboto dydžio aikšteles – tai ypač aktualu greito reagavimo specialios paskirties būriui.

Parlamentaras įsitikinęs, kad aerodromas turi potencialą tapti dronų surinkimo ir bandymų, karinės aviacijos aptarnavimo bei Lietuvos kariuomenės mokymų ir treniruočių vieta, o jo infrastruktūra ir techninis pajėgumas leidžia užtikrinti visų institucijų darbą ekstremalių situacijų atveju.

„Sasnavos aerodromas yra pritaikytas aviacinei veiklai, juo gali pasinaudoti Lietuvos kariuomenės padaliniai ir sąjungininkų pajėgos atliekant mokomuosius skrydžius, krovinių ir karių desanto operacijas, sraigtasparnių tūpimą, kovinių vienetų išsiskleidimą, bepiločių orlaivių skrydžius, civilinių ar karinių orlaivių priverstinį avarinį nusileidimą“, – sako K. Mažeika.

Dalis aerodromų iš saugumui svarbių įmonių sąrašo buvo išbraukti praėjusioje Seimo kadencijoje. 

Dabar sąraše yra Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir tarptautiniame Šiaulių kariniame oro uoste esantys aerodromai, Jonavos aerodromas Rukloje bei Kazlų Rūdos, Pajuosčio, S. Dariaus ir S. Girėno ir Šilutės aerodromai.